Vyresnės kartos operos gerbėjai atvykstančių baritonų pasirodymus savo atmintyje neišvengiamai lygins su Vytauto Juozapaičio puikiai dainuotu Rigoletu 2003 m. LNOBT premjeroje. Ir nors naujasis, dekoracijomis turtingas F.Zeffirelli pastatymas kaip diena ir naktis skirsis nuo pabrėžtinai lakoniškos režisieriaus Gintaro Varno ir scenografės Jūratės Paulėkaitės interpretacijos, būsimiesiems Vilniaus scenos Rigoletams S.Catanai ir D.Tiliakui teks gerokai pasistengti, kad pranoktų lietuvių prisiminimus.
Tad pats laikas artimiau susipažinti su abiem „Rigoleto“ premjerai besirengiančiais baritonais. Abu jie, kaip ir dera Rigoleto partijos atlikėjams, yra sukaupę kelių dešimtmečių scenos patirtį, abu dainavę Niujorko „Metropolitan“ operos scenoje bei kituose žymiuose pasaulio teatruose. Ir, žinoma, abiem šis „Rigoleto“ pastatymas toli gražu nebus pirmasis.
Sebastianas Catana: mokslininkas, pasirinkęs dainininko kelią
Baritonas S.Catana gimė Klužo-Napokos mieste Rumunijoje ir buvo vienturtis žymių operos solistų šeimos sūnus. Nešiodama jį, motina pirmuosius septynis mėnesius intensyviai dainavo scenoje ir niekada neabejojo tuo, kad šis faktas vėliau turėjo įtakos sūnaus profesijos pasirinkimui.
Namuose nuolat skambėjo operų muzika, o pirmąjį spektaklį teatre Sebastianas išvydo būdamas ketverių metukų, kai scenoje, žinoma, dainavo jo mama. Gimtinėje berniukas gavo ir pirmąsias muzikos pamokas.
1990 m., Rumunijai išsivadavus iš komunistinio režimo, jau našle tapusi dainininkė kartu su sūnumi išvažiavo į JAV ir apsigyveno Dirborno mieste Mičigano valstijoje. Ten iš pradžių silpna anglų kalba bendraklasius juokinęs rumunas pademonstravo neeilinius gabumus matematikai. Pedagogų paskatintas, jaunuolis baigė ne tik Dirborno aukštąją mokyklą, bet ir – su magna cum laude diplomu – Henry Fordo koledžą, tapdamas chemijos inžinieriumi. Studijas talentingas jaunuolis pratęsė Pitsbergo Carnegie Mellon universitete, kur tapo tos pačios srities magistru ir netgi įpusėjo rašyti mokslų daktaro disertaciją.
Tačiau Pitsberge S.Catana mokėsi ir operinio dainavimo Duquesny universitete, kuriame jam puikiai sekėsi. Ir kai atėjo metas pasirinkti, perspektyvus mokslininkas pirmenybę suteikė savo vaikystės meilei – operai.
Baritonas keletą sezonų kaupė patirtį Baltimorės ir Sietlo operos teatrų jaunųjų artistų programose, vaidino šių teatrų spektakliuose. O 2003 m. drąsiai debiutavo Niujorko „Metropolitan“ scenoje kaip Šonaras Giacomo Puccini operoje „Bohema“. Debiutas buvo sėkmingas, ir per ateinančius penkerius metus jaunasis S.Catana žymiausiame JAV teatre sukūrė vaidmenis operose „Karmen“, „Sevilijos kirpėjas“, „Faustas“ ir „Rigoletas“. Tiesa, pastarojoje tuomet pasirodė kaip Marulas.
Jau tada solistas neslėpė, kad Giuseppe Verdi yra jo mylimiausias kompozitorius: „Jo operos nuostabios, jose puikiai dera tekstas, muzika ir jausmai. Nesunku suprasti, ką mąsto ir jaučia kiekvienas tavo dainuojamas personažas. O „Rigoletas“ apskritai yra viena iš mano mėgstamiausių operų“.
Prie jos baritonas turėjo galimybę sugrįžti šių metų pavasarį, kai Valonijos karališkojoje operoje Lježo mieste Belgijoje atliko pagrindinį vaidmenį garsaus aktoriaus Johno Turturro, dabar režisuojančio operas, sukurtame „Rigoleto“ pastatyme. Šis vaidmuo šįmet solistui leido sugrįžti ir į gimtojo miesto Klužo-Napokos operos teatrą Rumunijoje.
Rigoletas S.Catanos vaidmenų sąraše yra trečias pagal dainuotų pastatymų skaičių. Dažniau solistui yra tekę atlikti tik Nabuką to paties pavadinimo G.Verdi operoje ir Skarpiją G. Puccini „Toskoje“.
„Kaip dainininkas tikiu, kad net atliekant stipraus balso reikalaujančias partijas verta išsaugoti tam tikrą sklandų legato, kuriuo alsuoja ankstyvosios G.Verdi operos. Niekada nereikia šaukti ten, kur tekstas gali būti ištartas aiškiai ir niuansuotai. Aktorinė vaidyba tokiose partijose labai svarbi, bet ji neturėtų pigiais efektais imti viršų prieš vokalą“, – įsitikinęs S.Catana.
Jis niekada nesigailėjo pasirinkęs operos solisto karjerą, leidusią sutikti begalę talentingų menininkų iš skirtingų šalių ir kultūrų. „Aš pats didžiuojuosi, kad esu kilęs iš Rumunijos – garsios dainavimo tradicijomis šalies, kurios folkloras, gražus ir melancholiškas, pavergia kiekvieno širdį. Be to, rumunų kalba su daugeliu dainingų balsių yra kilusi iš lotynų kalbos, o tai labai padėjo man perimant itališką ir prancūzišką operos repertuarą”, – tvirtina S.Catana.
Matematiką, chemiją bei kitus tiksliuosius mokslus dabar solistas dažniausiai prisimena padėdamas ruošti namų darbus savo vaikams – dukrai Marijai ir sūnui Maksui. Jo šeima gyvena Pitsbergo mieste Pensilvanijoje.
Dimitris Tiliakos: Rigoletas iš Rodo salos
Neseniai prie LNOBT premjeros solistų komandos prisijungė antrasis Rigoleto partijos atlikėjas – graikų baritonas Dimitris Tiliakos. Įdomu, kad jis, kaip ir S.Catana, Niujorko „Metropolitan“ operoje irgi debiutavo Šonaro vaidmeniu „Bohemoje“, tik septyneriais metais vėliau – 2010 m.
D.Tiliakos gimė lietuvių turistų pamėgtoje Rodo saloje. Vaikystėje mokėsi groti altu, vėliau studijavo vokalą privačioje Atėnų konservatorijoje. Laimėjęs Marios Callas stipendiją, magistrantūros studijas pasirinko Miuncheno muzikos ir teatro aukštojoje mokykloje. Studijuojant dainininkui pavyko laimėti Willio Domgrafo Fassbaenderio jaunųjų baritonų konkursą. Atsiėmęs diplomą, solistas sėkmingai debiutavo Grafo Almavivos vaidmeniu Wolfgango A.Mozarto operoje „Figaro vedybos“, kuri buvo pristatyta istoriniame Princo Regento teatre Miunchene. Vėliau pasirašė kontraktą su Niurnbergo valstybine opera ir jos scenoje parengė nemažai vaidmenų.
Pasibaigus šiam kontraktui, D.Tiliakos pasirinko savarankiško, po pasaulio operos teatrus keliaujančio kviestinio baritono karjerą. „Gyvename laikais, kai menas tapo produktu, o artistai – teatrų vadybininkų tarpusavio mainų objektu, kuriam neskiriama itin daug pagarbos. Štai kodėl mes, artistai, turime tapti dar stipresni ir ištikimesni savo pagrindiniam pašaukimui – siekiui išreikšti save per muziką“, – dar praeito dešimtmečio viduryje kalbėjo solistas.
Atėjo laikas, kai D.Tiliako „kelioniniame bagaže“ tarp daugybės kitų baritono vaidmenų atsirado ir kvietimai į „Rigoleto“ spektaklius. Rigoletą 2013 m. jis dainavo Drezdeno „Semperoper“ scenoje, o po metų –
režisieriaus Roberto Carseno pastatyme Maskvos didžiajame teatre, kuriame Rigoletas vaizduojamas keliaujančio cirko klounu. Šis vaidmuo taip pat nuvedė solistą į Briuselio karališkąjį teatrą ir Štutgarto valstybinę operą.
Šių metų birželį D.Tiliakos dainavo naujame Graikijos nacionalinės operos „Rigoleto“ pastatyme, kuris, kaip vasaros festivalio dalis, buvo pristatytas autentiškame romėniškojo Atėnų akropolio amfiteatre. Ypatingoje istorinėje erdvėje po atviru dangumi spektaklius kurianti naujosios kartos graikų režisierė Katerina Evangelatos G.Verdi operos veiksmą nukėlė maždaug į 1980-uosius, kai Italijos provinciją savo gniaužtuose stipriai laikė žiaurumu garsėjusios kamoros mafiozai.
„Manau, labai svarbu, kad operos teatrai gebėtų derinti savojo laiko realijas su meniniu rezultatu. Parenkant repertuarą, reiktų atsižvelgti ir į tai, kas tuo metu vyksta visuomenėje“, – svarstė D.Tiliakos.
Neakivaizdinės scenos dvikovos
Kviestinių užsienio solistų LNOBT „Rigoleto“ premjeroje bus ir daugiau. Mantujos hercogo partiją atliks italų tenoras Giulio Pelligra, Džildos partiją – sopranas iš Ispanijos Leonor Bonilla Caballos, o Madalena taps mecosopranas iš Maltos salos Marvic Monreal.
Įdomu bus svečių pasirodymus lyginti su tuos pačius vaidmenis rengiančiais lietuvių atlikėjais: Edgaru Montvidu (Mantujos hercogas), Monika Pleškyte (Džilda) ir Ieva Prudnikovaite (Madalena).
Pagal premjeros nesulaukusio režisieriaus F.Zeffirelli paliktus eskizus bei nuorodas jo bendražygių statomo „Rigoleto“ premjeriniai spektakliai LNOBT scenoje žiūrovų lauks rugsėjo 16, 17, 20, 21, 22 ir 23 dienomis. Pastatymo muzikos vadovas – teatro vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila.
Naują sezoną pradėsiantis „Rigoletas“ – tai LNOBT ir Maskato karališkojo operos teatro bendras pastatymas. Pasaulinė jo premjera šių metų sausį įvyko Omano sultonato sostinėje Maskate.