Vienu radikaliausių, konceptualiausių ir gyviausių teatrų Lietuvoje tituluojamas „Apeirono“ teatras nusitaikydamas į krikščionybę ir šįkart drąsiai pasirinko spektaklio temą. Religija yra raktas, kuriuo nuo tamsiausių laikų žmogus mėgino rakinti paslaptingus ir jam nesuprantamus dalykus. Ir net jei šiuolaikinis pasaulio pažangos variklis yra mokslas, savaip viską aiškinanti religija vis dar išaiko tvirtas pozicijas.
„Delyrą“ jo kūrėjos įvardija kaip kliedesių epopėją. Pavadinimui pasirinktas medicininis terminas nurodo sąmonės sutrikimo būseną, kuriai būdingi regos haliucinacijų antplūdžiai. Kliedesys šiuo atveju yra šio pasaulio įvykių interpretacija, o pastarųjų yra tiek pat, kiek žmonių. Kiekvienas pasaulį mato savaip dėl to sunku kalbėti apie objektvios realybės egzistavimą.
Spektaklio režisierė Greta Gudelytė „Delyrą“ apibūdino kaip tiesos paieškas: „Tai egzistencinis tiesos ieškojimas. Jau daugybę šimtmečių, tūkstantmečių ieškome tiesos, atsakymų, bet kuo giliau į mišką – tuo daugiau medžių. Šiandien jau visai neaišku, kiek tūkstantmečių mes kliedime, nes juk tiesa, kaip bendras vardiklis, nėra rasta. Mūsų ieškojimai virsta kliedesiu, kliedesys – sistemingu reiškiniu“. Žmogų nuo pat jo pradžios lydinti religija interpretuojama kaip pagrindinė kliedesių gaminimo mašina.
„Delyro“ centre – krikščionybė ir vienas pamatinių jos elementų, Kristaus auka. „Spektaklyje analizuojama Kristaus tikėjimo, pasitikėjimo savo tėvu ir jo aukos prasmė. Keliamas klausimas: kas yra tas ar ta, kuriai Dievas paaukojo savo vienatinį sūnų? Kas yra tas ar ta, kuris ar kuri turi atleisti nuodėmes žmonijai?“, - pasakojo G. Gudelytė.
Spektaklyje skamba daug šokiruojančių citatų iš Senojo Testamento. „Dauguma lietuvių be pasirinkimo tapome katalikais, bet nepažįstame savo religijos“, - tikino režisiserė ir pridūrė, kad „Delyras“ gali būti akstinu ja pasidomėti, kelti savus klausimus. Pačiai režisierei spektaklio idėja kilo prasidėjus garsioms diskusijoms apie musulmonų pabėgėlių įsileidimą į Lietuvą. Jų religija daugelį lietuvių gąsdina, bet palyginus Mahometo raštus su Biblija G. Gudelytė buvo nustebinta to, kad Biblija kartais net žiauresnė: „Senajame Testamente požiūris į moteris, homoseksualus ir nesantuokinius vaikus yra kur kas žiauresnis ir tiesmukesnis“, pastebėjo ji.
Spektaklyje vaidina Kristina Švenčionytė, Ričardas Bertašius, Greta Gudelytė ir Eglė Kazickaitė. Kostiumų dailininkės Erika Jankauskaitė bei Pelkių Tyla.
Vasario 27 d. savito teatro kūrybos gerbėjai turės progą apsilankyti ir dar viename spektaklyje, „Menų spaustuvėje” viešės Apeirono teatro „Palikuonis“ (režisiserė Eglė Kazickaitė).