Belaukiant televizinės šokio spektaklio premjeros kviečiame pasidomėti Johanno Wolfgango von Goethės gyvenimo įdomybėmis, nes būtent tragedija „Faustas" įamžino šio žymiausio vokiečių poeto, filosofo ir mokslininko vardą.
Didžioji istorija buvo kuriama 60 metų. Knygos idėja J.W.Goethe kilo ankstyvoje jaunystėje, o antroji jos dalis buvo baigta prieš pat mirtį. „Fauste" iškeltos meilės ir moralės temos tebėra aktualios ir mūsų laikais.
J.W.Goethe, kaip išskirtinių, universalių talentų žmogus, pelnytai prilyginamas Renesanso titanams. Štai keletas įdomių faktų iš jo gyvenimo, apie kuriuos galbūt nežinote.
Sveikame kūne – sveika siela
J.W.Goethe nuo vaikystės negalėjo pasigirti gera sveikata, todėl visą gyvenimą tam skyrė ypatingą dėmesį. Mūsų laikais rašytojas būtų vadinamas sveikuoliu: jis sportavo, griežtai laikėsi tinkamos mitybos ir kategoriškai atsisakė gerti alkoholį ir rūkyti tabaką.
Asmuo, kamuojamas fobijų
Nepaisant noro sveikai gyventi, Goethe daugelį dalykų savo aplinkoje suvokė kaip pramanus ir kliūtis. Pavyzdžiui, didysis vokiečių prozininkas negalėjo pakęsti česnako, tabako dūmų, žmonių su akiniais, lojančių šunų ir jokio triukšmo. Jis taip pat mieliau dirbo tik uždarose patalpose, be galimybės įsileisti gryno oro. Galbūt todėl jam dažnai svaigo galva. Ir tik neįtikėtinomis valios pastangomis klasikas nugalėdavo nemigą ir patologinę aukščio baimę.
Pavertė gimtąjį miestą našlaičių sodu
Bet tai, kuo Goethe iš tikrųjų žavėjosi, tai buvo – kuklių gėlių – našlaičių kvapu. Rašytojas taip dievino jas, kad iš kiekvienos savo kelionės parsiveždavo naujų veislių ir atspalvių. Jis augino jas ne tik namuose, bet ir barstė jų sėklas pasivaikščiodamas šalia savo gimtojo Veimaro. Todėl miestas įgijo „gėlių miesto" statusą, kaip vienu metu buvo vadinami Atėnai. Įdomu tai, kad našlaičių sodinimo Veimare tradicija išliko iki šių dienų. Šiandien Vokietijoje našlaitės vadinamos „Goethes gėlėmis", o kiekvieną pavasarį žavingas violetinis kilimas džiugina miesto gyventojus ir svečius.
Surinko didžiulę mineralų kolekciją
Nuo pat jaunystės Goethe labai mėgo mineralogiją. Jo „lobyne" buvo 18 tūkstančių akmenų. Rašytojas jį rinko daugiau nei pusę amžiaus. Jis netgi buvo Mineralogijos draugijos garbės narys. Rašytojo vardu, dar jam gyvam esant, buvo pavadinta maišyta geležies rūda – getitas.
Žavėjosi meile, o ne moterimis
Popieriaus lapo nepakaktų norint surašyti moterų vardus, kurioms nuoširdžiausius jausmus jautė Goethe. Aistringai mylėdamas moteris rašytojas iš šio jausmo sėmėsi įkvėpimo kurti savo šedevrus. Jo garbinimo objektais tapdavo ir senutės, ir labai jaunos, nekaltos merginos.
Jau būdamas garbingo amžiaus, sulaukęs 73 metų, Goethe įsimylėjo 18-metę Ulrike Sophie von Levetzow. Rašytojas net jai pasipiršo pasiūlydamas širdį ir ranką. Tačiau „dukrelė", kaip ją vadino Goethe, šio pasiūlymo atsisakė dėl neigiamos visuomenės nuomonės.
Aktyvus masonų ložės narys
Garsus poetas, rašytojas, iškilus filosofas ir mokslininkas buvo karštas „laisvųjų mūrininkų" šalininkas. 1780 metais Amalijos ložėje jis buvo įšventintas į masonus ir iki paskutinių gyvenimo dienų dirbo brolybės labui, o jo romanas „Vilhelmo Meisterio mokymosi metai" laikomas to meto masonų literatūros šedevru.
Mėgo piešti
Johannas Goethe pradėjo piešti vaikystėje. Subrendęs jis entuziastingai vaizdavo viską, kas jį supo: gamtą, žmones. Italijoje rašytojas rimtai susidomėjo tapyba ir net vienu metu norėjo tapti tik dailininku, atsisakydamas kitų pomėgių.
Vadovavo teatrui
Daugiau nei ketvirtį amžiaus (1791-1817) Johanas Goethe vadovavo Veimaro teatrui. Per šį laiką jo scenoje buvo pastatyta 601 spektaklis. Novatoriškos Goethe idėjos renkantis repertuarą ir dirbant su aktorių kolektyvu paliko reikšmingą pėdsaką Europos teatro istorijoje.
„Prašau uždaryti langą"
Tai buvo paskutiniai „Fausto" kūrėjo žodžiai. 1832 m. pavasarį 82 metų Goethe peršalo, dėl to labai pablogėjo jo sveikata. Net paskutinę gyvenimo akimirką jis paprašė apsaugoti nuo gryno oro. Kovo 22 d., lygiai vidurdienį, rašytojo širdis sustojo.
Žmogus ar asteroidas?
Šio iškilaus vokiečių prozininko atminimui pavadinti: asteroidas 3047 – Goethe (1960); milžiniškas krateris Merkurijuje – Goethe (1979); mineralas – getitas (1806); pasaulinis antroposofijos centras – Goetheanum (1919); Vokietijos nevyriausybinė organizacija, kurios užduotis yra populiarinti vokiečių kalbą užsienyje – Goethe institutai (1951).
Parengta pagal užsienio spaudą
