Kai šeima tampa kalėjimu
Spektaklyje „Motina“ pasakojama pažįstama šeimos drama: mirštant tėvui namuose renkasi šeimos nariai, laukiantys savo palikimo dalies. Pagrindinė istorijos figūra – motina Vasa, valdanti namus, verslą bei savo artimųjų likimus. Palikimo dalybos šiuose namuose tampa pretekstu konfliktui, nes Železnovų šeimos vertybės jau yra žlugusios.
Spektaklio režisierius Darius Rabašauskas teigia, kad tiek pjesėje, tiek būsimame spektaklyje atskleidžiamas negailestingas požiūris į šeimos instituciją.
„Laimingos ir rūpestingos šeimos modelis šiandien laikomas sėkmingos visuomenės pagrindu. Tuo tarpu pjesė „Vasa Železnova“ leidžia pažvelgti į šią temą iš kitos pusės: spektaklyje veikiančios šeimos nariai yra svetimi ir priešiški, o drauge juos laikantys giminystės ryšiai daugeliui tapo kalėjimu. Tokia pjesės pozicija neleidžia kritikuoti šeimos, tačiau suteikia galimybę pamatyti dalykus, kurie iš po gražaus fasado lenda į paviršių. Železnovų šeimoje matome žmones-žvėris, kurie instinktyviai ginasi. Paradoksalu, kad tai vyksta tarp artimiausių žmonių,“ - sako režisierius.
Apsikeitimas patirtimis tarp skirtingų kartų aktorių
Pagrindinį motinos Vasos Železnovos vaidmenį kuria viena talentingiausių savo kartos aktorių Viktorija Kuodytė. Daugybę vaidmenų E. Nekrošiaus ir kitų režisierių spektakliuose sukūrusi aktorė šiemet buvo nominuota Nacionalinei kultūros ir meno premijai. Klaipėdos jaunimo teatre repetuojama „Motina“ - pirmasis V. Kuodytės spektaklis, kuriamas Klaipėdoje.
Likusius Železnovų šeimos narius spektaklyje vaidina skirtingos aktorių kartos. Kartu su KJT trupės nariais Ieva Pakštyte, Pauliumi Pinigiu, Vaiva Kvedaravičiūte, Donatu Želviu, Rugile Latvėnaite ir Justina Burakaite „Motinoje“ vaidina ir patyrę Klaipėdos dramos teatro aktoriai Rimantas Pelakauskas bei Kęstutis Macijauskas. Kūrybinę komandą papildo ir ką tik studijas baigusi „Taško“ teatro aktorė Karolina Kuzborska.
Sudėtinga ir klampi „Motinos“ dramaturgija
Premjera „Motina“ - antrasis D. Rabašausko pastatymas Klaipėdos jaunimo teatre. Pirmasis bendras darbas buvo 2018 m. pagal Thorntono Wilderio pjesę pastatytas „Mūsų miestelis“, sėkmingai rodomas iki šiol. Visgi, pasak režisieriaus, nors abu darbai yra klasikinių pjesių pastatymai, tačiau patys spektakliai bus labai skirtingi.
„Manau, kad aktorine prasme „Motina“ yra sudėtingesnė - dramaturgija ir santykiai čia painesni, klampesni. Per Gorkio tekstą brendame lyg per pelkę, o pati medžiaga, atrodo, priešinasi. Visgi, spalvingi veikėjų portretai, autoriaus paliktos paslaptys ir intrigos kelia aktoriams azartą ir padeda kurti įdomius vaidybinius darbus“, - kūrybinėmis detalėmis pasidalino D. Rabašauskas.
Premjeros „Motina“ muziką kuria ir ankstesniame darbe su režisieriumi bendradarbiavusi kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė, scenografiją ir kostiumus - scenografė Renata Valčik, spektaklio šviesų dailininkas - Julius Kuršis.
Kūrėjų taikinyje – žiūrovo sąmonė
Paklaustas, kokiam žiūrovui bus skirtas naujasis KJT spektaklis, režisierius Darius Rabašauskas sako, kad teatro kūryba neturėtų būti suvaržyta tikslais.
„Atrodytų, kad teatras ar, bet koks menininkas turi turėti taikinį – žiūrovų grupę, kuriai kuria. Visgi, mano nuomone, įdomiau ir prasmingiau yra stebėti, koks žiūrovas kiekvieną spektaklį atranda. Spektaklis yra tik inspiracija, kurią pamatęs žmogus toliau apmąsto paliestas temas savo mintyse, tad mūsų kaip kūrėjų darbas baigiasi būtent ten – žiūrovo sąmonėje. Jei spektaklis ten patenka, jei publika inspiruojama mąstyti, jokie suplanuoti taikiniai tampa nebesvarbūs,“ - mintimis prieš artėjančią spektaklio „Motina“ premjerą dalinosi režisierius Darius Rabašauskas.
