– Kaip jautiesi tapusi geriausia 2022-ųjų režisiere?
– Jaučiuosi labai gerai!
– Kiek laiko ir pastangų tau užtruko sukurti „Jauno žmogaus memuarus“?
– Nuo idėjos gimimo iki premjeros dienos praėjo dveji metai. Tad pastangų užtruko maksimaliai! Premjerą buvau susiruošusi atšaukti, nes pakliuvau į gilią kūrybinę krizę. Bet, kaip ir minėjau, mane ištraukė komanda. Ir nepaisant sudėtingos medžiagos, slogios romano atmosferos ir pastatymo masto, tikėjimas mane ištraukė. Todėl šis darbas buvo sunkus, bet labai apdovanojantis – po premjeros jautėme, kad sukūrėme labai gerą kūrinį.
– Įteikiant apdovanojimą sakei: „Ačiū, kad Ričardas Gavelis nenutrenkė manęs visais žaibais už tai, ką padariau su jo kūriniu.“
– Manau, kad R.Gavelis, sužinojęs, kad gavau šį apdovanojimą, ironiškai nusišypsotų į ūsą. Iš tiesų, šis rašytojas buvo didis žmogus, turėjęs labai išlavintą skonį. Be to, šiek tiek kreivai žiūrėjęs į savo kūrybos interpretacijas. Todėl ir dėkoju, kad jis nepasiuntė kokio žaibo iš dangaus, vadinasi, aš jo kūrinio nesugadinau. Iš tiesų labai norėčiau, kad jis pamatytų „Jauno žmogaus memuarus“, bet gaila, kad tai – neįmanoma.
– Užtikau tave kalbantis su kompozitore Agne Matulevičiūte. Kaip galėtum apibūdinti jos muziką?
– Jos sukurta muzika yra dar vienas spektaklio personažas. Vienuoliktas aktorius scenoje. Tai, kad „Jauno žmogaus memuaruose“ grojo grupė, kūrė tą muzikinį audinį, be proto sutvirtino spektaklį. Manau, kad Agnė išlaisvino aktorius ir sakydama, kad jie gali groti ir dainuoti, juos įvairiausiais būdais drąsino ir skatino. Jos sukurta muzika – tai mano svajonių muzika. Tai yra kažkas tarp „Foje“, „Hiperbolės“, džiazo „Neringos“ kavinėje, elektronikos.
– Šiame didžiųjų režisierių pasaulyje tu būdama moteris tapai geriausia režisiere. Ar tau tai imponuoja?
– Taip, dėl to ypač džiaugiuosi, nes, man atrodo, procesas pradėjo vykti. Pagaliau į didžiąsias scenas ateina moterys, ateina nebūtinai prieš tai daug laurų pelnę kūrėjai. Džiaugiuosi, kad tapau antrąja moterimi, kuri gauna „Auksinį scenos kryžių“ režisūros kategorijoje. Man tai didelis įvertinimas.
– Kaip vertini savo konkurentus, kurie taip pat buvo nominuoti?
– Man ypač brangu, kad buvau nominuota kartu su savo dėstytoja Olga Lapina (pravirko). Ji buvo žmogus, kuris studijų metais mane labai paskatino kurti. Visada su ja jaučiau labai didelį ryšį. Jeigu ne aš, tai labai norėčiau, kad ji būtų pelniusi „Auksinį scenos kryžių“.
