Galime tai vadinti likimo ironija arba sutapimu, tačiau kito, populiaraus spektaklio „Paukščiai“ metu režisierius G. Ivanauskas susižalojo koją. Pats režisierius šio įvykio nesureikšmina, nevadina to kokiu nors ženklu ir sako, kad kiekvienas žmogus savo baimę turi stengtis įveikti arba bent jau šiek tiek su ja „susidraugauti“ – juk sakoma draugą reikia prisileisti arti, priešą dar arčiau. „Aš pats bijau aukščio. Šią baimę bandžiau nugalėti šokdamas parašiutu. Iššokau... Tačiau pati baimė niekur nedingo, bet ji nebėra tokia didelė, kokia buvo anksčiau“, – apie bandymą įveikti aukščio baimę pasakoja G. Ivanauskas.
Netgi adrenalino ir aštrių pojūčių mėgėjai, stebėdami šį spektaklį, ne visada jaučiasi patogiai. Šokis spektaklyje priverčia patirti jausmus ir emocines būsenas, apie kurias bijoma net užsiminti. Diskomfortą keliančios scenos, religinių apeigų motyvai, mirtis, tamsa, senatvė, kraujas, aukštis – tai dažno žmogaus baimės. Tokia fobijų koncentracija – retas reiškinys teatro scenoje. „Šios temos mažai liestos Lietuvos kūrėjų. Galbūt ne visi išdrįsta pasižiūrėti savo fobijom tiesiai į akis ir jas pabandyti analizuoti.“, – sako Gytis Ivanauskas.
Šiame spektaklyje žiūrovams pateikiama kiek netikėta ir netradiciška kompozitoriaus Sergejaus Rachmaninovo muzikos aranžuotė, kurią kūrė muzikantas Viktoras Diawara.
Spektaklio choreografai – Gytis Ivanauskas, Brigita Urbietytė, Evaldas Taujanskis. Vaidina Judita Zareckaitė, Simona Paciukonytė, Vladimir Lapišonok, Gytis Ivanauskas, bei trisdešimties šokėjų trupė. Spektaklį vainikuoja fakyrų „Ugnies valdovai" šou programa.
Spektaklis rodomas paskutinį kartą šį sezoną.
