„Mane norėjo nurašyti pusmečiui, gydytojas įspėjo, kad tai – klastinga liga, užtrunka iš jos išsikapstyti,“ – pasakojo M. Rojus. Peršalimo sąlygota liga, anot solisto, kėlė daug nepatogumų, „sutraukė dalį veido, jaučiausi nejaukiai – geriu kavą, o ji bėga pro lūpos kamputį, maudausi, o šampūnas bėga į akį, nes negaliu jos užmerkti. Gydytojai minėjo, kad tai gana dažna liga ir nuramino, kad veido judrumas atsistatys“. Atlikėjas įdėjo daug pastangų, kad kuo greičiau atsistotų ant kojų – akupunktūra, masažai – tai tik dalis gydymo proceso.
Nors reabilitacija užtruko mėnesį vietoj prognozuotų šešių, M. Rojui net ir tas mėnuo prilygo pusmečiui, „būnant namuose laikas prailgsta, ypač, kai esu pratęs prie teatro, veiklos. Bet buvo ir pliusų, jei taip galima sakyti, turėjau progą daugiau laiko skirti šeimai, pabūti kartu“, – juokavo atlikėjas.
Visgi net ir mėnesio atotrūkis nuo darbo solistui reiškia daug, „pirmosios pamokos buvo sunkios – prisiminti vaidmenį, natas išdainuoti, net kvėpavimą sunku kontroliuoti, užtrukau, kol įsivažiavau, bet dabar jau viskas gerai“, – sakė M. Rojus ir pridūrė, kad liga išmokė atsargumo, – „dabar jau niekur neinu be šaliko ir kepurės, anksčiau kur kas aplaidžiau į tai žiūrėjau“.
P. Čaikovskio operoje „Jolanta“ M. Rojus atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų – įkūnija gydytoją Ibn Chakia, kuris tikina galįs išgydyti heroję – uždarame sode nuo vaikystės gyvenančią aklą princesę Jolantą. „Sunkiausia ruošiantis šiam vaidmeniui man buvo aktorinė jo pusė, operoje nėra daug judesio, tad personažo spalvas, jo asmenybę reikia perteikti mimika, gestais – tai pareikalavo nemažai pastangų“, – sakė solistas, – „Ibh Chakia – rytų kraštų personažas, jame turėjo atsispindėti ir kultūriniai niuansai“.
Kartu su talentingais Ukrainos operos solistais statyta opera anot atlikėjo leido jam ir kitiems kolektyvo nariams šiek tiek praplėsti akiratį, „savus pažįstame, esame vieni prie kitų įpratę, naudinga pasikeisti patirtimi, pamatyti kitus, pabendrauti su jais“.
Šį penktadienį apsilankiusieji teatre ne tik turės progą pamatyti M. Rojaus sugrįžimą ant scenos, bet ir išgirs vienu ryškiausių rytų Europos operos balsų vadinamą pagrindinio vaidmens atlikėją, viešnią iš Baltarusijos respublikos nacionalinio didžiojo operos ir baleto teatro Inną Rusinovskają (Inna Rusinovskaya).
„Jolantos“ siužetas pasakoja uždarame sode gyvenančios gražios, bet aklos princesės praregėjimo istoriją. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ši, Lietuvoje vos kelis kartus statyta opera, suskambėjo naujai ir niekuo neprimena prieš tai buvusių pastatymų. Sovietmečiu cenzūros apkarpyta opera pirmą kartą statyta naudojant originalų tekstą, į kurį buvo sugražinti išbraukti ar nutylėti žodžiai. Vienas įspūdingiausių „Jolantos“ aspektų – novatoriška scenografija, audžiama iš sudėtingų vaizdo projekcijų ir galiausiai primenanti 3D šviesų paveikslą.
Operos režisierius Raimundas Banionis, dirigentas Alexandr Khaindrava, vaizdo projekcijų dailininkas Rimas Sakalauskas, choreografė Vesta Grabštaitė.
