Lietuvos rusų dramos teatre spektaklio premjerai besiruošiančio režisieriaus maestro Jono Vaitkaus teigimu, šioje garsiojo rusų rašytojo pjesėje vyraujanti tema aktualumo nepraranda ir šiais laikais.
„Yra žmonių, kurie ištisai yra klounai ir nesuprasi, kas jie iš tikrųjų. Kai užsideda kaukę – klouno arba kokio nors šoumeno – imi galvoti, kas čia per žmogus: gal jis kokia chimera, gal iš anų laikų atėjęs, tik prisidengęs kauke? Tokia gražia, klouniška. Bet ta kaukė ilgainiui atsibosta, norisi suprasti, kad bendrauji su žmogumi, kuris turi ir vertybių gyvenime. Nori nenori, visi tie dalykai yra gyvi, skaudūs, šiuolaikiški. Šią tema, aš galvoju, verta ir su aktoriais paanalizuoti, ir žmonėms priminti“, – teigė intymius cirko užkulisius į teatro salę perkėlęs režisierius ir pridūrė, jog spektaklis neapsiribos vien scenoje esančia erdve.
Pjesės veiksmas prasideda vieno Prancūzijos didmiesčio cirke, kuomet į šį uždarą, savas taisykles turintį pasaulį netikėtai atklysta nepažįstamasis ir pareiškia norą tapti klounu. Ironija spinduliuojančiame kūrinyje gyvenimo sužeistas intelektualas tampa artistu, kuriam pasirodymų metu skaldomi antausiai.
Šiam kūriniui maestro J. Vaitkus subūrė neįprastą aktorių trupę, kurioje – ir du svečiai iš užsienio: suomis Jaakko Edvin Kiljunen bei italas Antonio Villani. Be studijų savo gimtosiose šalyse, jie abu aktorystės meno mokėsi ir Sankt Peterburgo Teatro menų akademijoje. Žokėjaus Alfredo Bezano vaidmenį atliekantis italas teigė bandantis laviruoti tarp skirtingų teatrinių mokyklų: „Kaip aktorius, aš bandau suprasti J. Vaitkų ir mokytis iš jo. Bandau rasti bendrą tašką tarp jo režisūrinės idėjos ir savo susikurtos personažo koncepcijos – tarp jo teatrinės mokyklos ir savosios, mano mokytojo Venjamino Filštinskio sistemos. Tai – visai skirtingi teatro stiliai. J. Vaitkaus kūryba yra kažkur tarp rusiškosios ir lietuviškosios teatro mokyklų, jų mišinys. Ir tai yra labai gerai. Jis rado savą pusiausvyrą. Tikiuosi, kad atrasiu ją ir aš“.
Dar vienas šiame spektaklyje vaidinantis ir Rusų dramos teatre neįprastas veidas – šiųmečio Auksinio scenos kryžiaus savininkas aktorius Vytautas Anužis.
„Man labai patinka tas maistas, Andrejevo įdėtas į šituos vaidmenis. Yra ką ten kapstyti, krapštyti, purenti ir tai yra be galo įdomu. Tai – personažai, kurie iš karto neatveria kažkokių savyje esančių taisyklių, kurias iškart perskaitai ir pasidaro nebeįdomu. O iš kitos pusės tai – labai nauja patirtis, nes daug metų dirbu, bet rusiškai turbūt, ko gero – tik filmuose ir kai studijavau, bet kadangi skaitau daug literatūros rusiškai, ta kalba nedingusi. O žmonės, kurie supa, yra labai draugiški, gera tarp jų būti. Ne paslaptis – iš rusų aktorių eidavome mokytis, kaip reikia vaidinti – jie puikią mokyklą turėjo“, – teigė aktorius.
Spektaklyje taip pat vaidina praėjusių metų Auksinio scenos kryžiaus laimėtojas Valentinas Kirejevas bei kiti žinomi Lietuvos rusų dramos teatro aktoriai.
Spektaklio premjera įvyks balandžio 22, 23 dienomis. Originalo kalba rodomas kūrinys bus subtitruotas lietuviškai.
Režisierius – Jonas Vaitkus, scenografas – Artūras Šimonis, kostiumų dailininkė – Agnė Kuzmickaitė.
Vaidina:
Tas, kuris gauna antausius – Valentin Kirejev, Viačeslav Lukjanov.
Brikė, cirko direktorius – Sergej Zinovjev.
Konsuela, grafo Mančinio duktė – Julija Krutko, Aleksandra Metalnikova.
Alfredas Bezanas, žokėjus – Antonio Villani.
Baronas Renjaras ir Ponas – Vytautas Anužis.
Polis, klounas – Jaakko Edvin Kiljunen.
Tilis, klounas – Valentin Novopolskij.
