Keturios siuvėjos dėlioja paskutinius štrichus tokiam gausiam būriui dalyvių siūdamos autentiškus kostiumus. Juos kūrė vilnietė Birutė Ukrinaitė. Moteris kuklinasi ir per daug nedaugžodžiauja, sako, ateisite ir išvysite visą grožį. Ant scenos išsiskleis ir menininkės kurtos dekoracijos, montuotos per naktį.
Lapkričio 22 ir 24 dienomis Klaipėdos Žvejų rūmuose, o gruodžio 3 dieną Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, atgis vienintelė kompozitoriaus Eduardo Balsio opera „Kelionė į Tilžę“. Naujam sceniniam gyvenimui ją prikelia režisierius Gytis Padegimas, scenografė Birutė Ukrinaitė ir choreografė Edita Stundytė. Pastatymo muzikos vadovas – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Premjera taps vienu ryškiausių E. Balsio jubiliejinių metų programos akcentų Klaipėdoje ir kartu vienu svarbiausių jubiliejinio teatro sezono įvykių: 2020 m. sausį sukanka 200 metų, kai Klaipėdoje buvo pastatyta pirmoji opera.
Kūryba pranoko laikmetį
Režisierius Gytis Padegimas teigia, jog operos kūrėjų grupei teko labai didelė atsakomybė kurti „Kelionę į Tilžę“. E.Balsys – modernizmo tėvas, atvėręs kelius kitokiems sąskambiams, anuomet, ne visiems jie buvo suprantami, nes kompozitoriaus kūryba gerokai pranoko laikmetį. E.Balsio sudėliotos natos ir šiandien yra nemenkas iššūkis gausiam teatro orkestrui, kuris pirmąją repeticiją ištvėrė vos valandą – nuo sąskambių gausos visiems ėmė suktis galva.
„Kiekviena tauta turi tokį teatrą, kokio nusipelno. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šiais metais išskleidė platų E. Balsio kūrybos spektrą, tad palaikykime teatrą ir ateikime. Reikia, kad visi žinotų, jog E. Balsys buvo didis šalies kompozitorius!“ – kvietė G. Padegimas.
Anot G.Padegimo, visą širdį šiam kūriniui atidavęs kolektyvas siekia ne tik pristatyti E.Balsio šedevrą, bet ir įvesti jį į aukso lobyną greta tokių kūrinių kaip „Gražina“, „Pilėnai“ ir kitų iškilių operų. Tam pasitelktas gausus būrys profesionalų, o sosistams teko dalyvauti rimtose atrankose. „Kelionė į Tilžę“ pritraukė solistų iš sostinės bei kitų miestų. Kūrėjai tikina, jog partijas šie paruošė labai įdomiai.
Skambant moderniai E.Balsio muzikai jie atskleis tai, kas niekada nepraranda laiko tėkmės – tai vertybės. „Kelionė į Tilžę“ pakvies atidžiau pažvelgti į tuos, kurie šalia. Opera ves per nuopuolius ir pakilimus, ištikimybės bei meilės temas.
„Teatras daug investavo, ne materialine, bet kūrybine, dvasine prasme. Teko daug ko atsisakyti, kad šitas spektaklis būtų“, – sakė G.Padegimas.
Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, „Kelionė į Tilžę“ yra brandžiausias E.Balsio kūrinys, jo gimimui kompozitorius ilgai ir atsakingai rengėsi, panaudojo visą sukauptą patirtį, kaupė medžiagą bei ilgai ieškojo tinkamo scenarijaus. Sumanymas įgavo pagreitį, kai E. Balsiui buvo pasiūlyta Hermano Zudermano novelė „Kelionė į Tilžę“. Nors po pirmosios kūrinio premjeros 1980 m. buvo sakoma, kad tuometiniai klausytojai nesugebėjo priimti savo laikmetį pranokusios operos, L. Vilimienė neabejoja, kad dabar teatro gerbėjai ją tinkamai įvertins. Neseniai sostinės publika pilnoje LNOBT salėje klausėsi kito klaipėdiečių repertuare esančio nacionalinio pastatymo – Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai“.
„Tai muzika, kuri gerokai pralenkė savo laiką. Praėjus 40 metų visi mes užaugome, subrendome, pasikeitė viena karta, šiandien tai turėtų nuskambėti kaip labai aktuali, mums suprantama, graži muzika. Šis operos pastatymas, kaip minėjau, svarbus teatrui, nes visas teatras, kolektyvas pasirengęs ir subrendęs tokiam pastatymui, kas labai svarbu, o antra, tam tikra reabilitacija turi įvykti paties veikalo. Linkiu ilgo, gražaus gyvenimo šiam pastatymui“, – linkėjo teatro vadovė.
Marių vėjo nugairinta scenografija
Scenografė Birutė Ukrinaitė nesistengė tiksliai atkurti etnografinių Mažosios Lietuvos kostiumų detalių: jos bus pastebimos tik akylam stebėtojui. Kostiumai operai „Kelionė į Tilžę“ dažnai išeidavo netikėti, nes buvo pasitelkta batikos technika. Damos galės pasigrožėti, iš ko ir kaip jie pagaminti. O scenografijos sprendimas siejasi su H. Zudermano papasakota istorija, su E. Balsio muzika, su marių vėju…
Pagrindinius vaidmenis operoje „Kelionė į Tilžę“ atliks ne tik klaipėdiečiai, bet ir sostinės solistai. Indrės partiją dainuos pajūrio scenos perlu vadinama Rita Petrauskaitė ir dvi jaunos solistės – Agnė Stančikaitė ir Ieva Barbora Juozapaitytė, kuri, režisieriaus manymu – kaip iš akies traukta Indrė. Anso partiją pasikeisdami atliks Mindaugas Zimkus ir Rapolas Baranauskas, jo meilužės Bušės – Jovita Vaškevičiūtė, Gabrielė Kuzmickaitė ir Ernesta Stankutė, Indrės tėvo Jakštaičio – Valdas Kazlauskas ir Artūras Kozlovskis, kaimynės Anės – Dalia Kužmarskytė ir Aurelija Dovydaitienė.
Akyliausi operos gerbėjai „Kelionėje į Tilžę“ ras G. Padegimo užkoduotą mizansceną, skirtą režisieriaus Eimunto Nekrošiaus atminimui.
Klausimų kiltų net E.Balsiui
Su operos „Kelionė į Tilžę“ muzikine medžiaga dirbo net trys dirigentai: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, taip pat Giedrius Vaznys ir Egidijus Miknius. Operos muzikinę medžiagą redagavo E. Balsio mokinys, garsus kompozitorius G. Kuprevičius.
Pastatymo muzikos vadovas T. Ambrozaitis juokavo, kad net jei šiandien šią operą statytų pats E. Balsys, jam taip pat kiltų daug klausimų. „Per 40 metų viskas pasikeitė: patobulėjo instrumentai, muzikantų pasiruošimas ir t.t. E. Balsio muzika tokia sodri, gili ir daugiaplanė, kad jau po pirmos repeticijos valandos orkestro muzikantai pasiprašė trumpos pertraukos apmąstymams. Prie tokios muzikos reikia priprasti“, – teigia maestro, šmaikštaudamas, kad dabar opera jau guli atversta priešais „tarsi karšio išklotinė“.
T. Ambrozaitis akcentuoja, kad E. Balsys mąstė į priekį: gili koduotė operoje paslėpta netgi plačiai žinomoje dainoje „Žuvėdra, žuvėdraׅ“. Tad žiūrovams teks pasitelkti vaizduotę.
Choreografės Editos Stundytės teigimu, baleto trupė šiame pastatyme tiesiog šoks pagal be galo sodrią muziką. Bus pasitelkti ir šiuolaikinio šokio elementai.
„Laukiame „Kelionės į Tilžę“ premjeros: šioje operoje E. Balsys, pripažintas instrumentuotės meistras, atskleidė visą savo, kaip kompozitoriaus, meistriškumą. Turbūt niekas šiais metais Lietuvoje nėra atlikęs daugiau E. Balsio kūrinių už mūsų teatro orkestrą. Tapome kompozitoriaus šimtmečio minėjimo kalnu, kai visi kiti liko stovėti papėdėje“, – nesikuklindamas pabrėžia T. Ambrozaitis.
