Režisierius D.Rabašauskas pasirinko pasaulyje gerai žinomo, o Lietuvoje tik atrandamo švedo Larso Noreno kūrinį. Tai bus pirmasis pagal šio autoriaus kūrinį pastatytas spektaklis mūsų šalyje.
Režisierius sako kūrinio specialiai neieškojęs, tiesiog atėjo tinkamas metas imtis darbo su šiuo veikalu. Teatro scenoje gyvenimas virs viename bute, kur susitiks dvi kaimynų poros. Vakarėlio metu į paviršių iškils išgyvenimai, istorijos, apie kurias ir sukasi visas veiksmas. Pasirodys ir viduje slypintys demonai, kurių turi kiekvienas žmogus.
Aktorius Jonas Baranauskas, vaidinantis Franką, sako, jog veikalo medžiaga labai įdomi. Vartant pjesę plyšo galva – kaip gi reikės išmokti tokią krūvą teksto, tačiau galiausiai medžiaga pasirodė esanti be galo įdomi, atverianti vidinius žmogaus klodus.
„Dirbant pats pradedi ir save tirti, nes tai apie žmones, vidinius dalykus, jų gyvenimą. Bandai ieškoti atitikmenų ir randi. Baisiausia, kad tuose baisiuosiuose dalykuose pamatai ir save patį. Jei čia jie elgiasi taip, ir tu elgiesi, jie šlykščiai elgiasi ir tu šlykščiai elgiesi..., – sakė J.Baranauskas. – Man įstrigo vienas sakinys – turbūt svarbiausia mokėti laiku išsiskirti“.
Jei čia jie elgiasi taip, ir tu elgiesi, jie šlykščiai elgiasi ir tu šlykščiai elgiesi..., – sakė aktorius.
Aktorė Toma Gailiutė sako, jog spektaklyje per kiekvieną aktorių atsiskleidžia tam tikra tema. Jos įkūnijama Katerina spektaklyje yra žmogus, besąlygiškai atsiduodantis kitam, netgi tampantis priklausomu nuo kito žmogaus.
„Mano tema yra apie tai, kaip žmogus, šaltu protu pažiūrėjus, kančioje taip besąlygiškai myli ir jam taip reikia kito žmogaus. Taip dažnai yra ir gyvenime“, – sako aktorė.
„O mes labai skiriamės nuo šitų kaimynų, daugiau šeimyniški esame, turime du vaikučius, paskendę gyvenimo rutinoje, taisyklėse, – tęsė aktorius Vaidas Jočys, įkūnijantis Tomą ir atkartodamas spektaklio mintis. – Kiekviename ne tik iš mūsų, bet ir jūsų gyvena demonas, kuris nori išlįsti, sujaukti, kad paleistų save nuo pavadžio, darytų, kas šaus į galvą. Kartas nuo karto reikia išsipurvinti, kad pasijusti žmogumi“.
Jo žmona, Jena spektaklyje kovoja su demonais, o pastarieji yra fantazija ir iliuzija.
„Ji pasiduoda afektams, kurie priveda ją prie klausimo, kur prasideda ištikimybė ir kur ji baigiasi? Labai trapus dalykas, kuris ne tik fiziškai pasireiškia, kiek širdyje ir prote pasisuka sraigtelis, nuo kurio viskas griūva ir subyra. Kurioje vietoje širdis tampa neištikima? Galiausiai tai priveda prie labai didelės kančios“, – pasakojo aktorė Justina Vanžodytė.
Betonas: sąmonės blokas
Dviejų porų gyvenimas scenoje verda viename bute betoninėmis sienomis. Atmosferą sukūrė scenografė Laura Luišaitytė.
„Betono blokai turi simbolinę prasmę. Mes matome potyrių ieškojimo temą. Kuo daugiau ieškai, visa tai virsta sąmonės bloku ir tu daugiau nieko negali patirti“, – pasakojo scenografė.
Dėmesį scenoje patraukia akis, tarsi atskleidžianti pagrindinę spektaklio mintį ir pavadinimą apie kiekvieno žmogaus viduje slypinčius demonus.
Unikalią aplinką spektaklyje kuria ir kompozitoriaus Jono Jurkūno parinkti garso elementai – nuo berniukų choro ir bažnytinių giesmių iki sunkios muzikos. Tarp įvairių sąskambių pasigirsta ir technomuzika, kuri sukausto ir atspindi harmonijos nebuvimą, brutalumą. Siekiant sukurti gyvumą, aktoriai muziką jungia ir patys, scenoje rengia šokius, atspindėdami namuose vykstančio vakarėlio dvasią.
Demonai gimsta iš pertekliaus
Anot Klaipėdos dramos teatro meno vadovo Gintaro Grajausko, norvego kūrinys pasaulyje „smarkiai žinomas“ ir bene labiausiai statomas teatrų scenose po A.Strindbergo veikalų.
„Pasaulyje Larsas Norénas smarkiai žinomas, po Strindbergo tikriausiai yra labiausiai statomas iš švedų. Šioje pjesėje nėra ypatingo tamsumo, yra ir humoro. Situacija kelia ir užuojautą, ir šypseną. Pamažu pradėję senti dar jauni žmonės, susitvarkę gyvenimą, bet kažkokie demonai jiems sako, kad kažkas ne taip, kad gyveni dar prasčiau nei tada, kai gyvenimas buvo nesutvarkytas. Ir prasideda kaltinimai, kad tu mano gyvenimą suėdei“, – sakė G.Grajauskas.
„Demonai“ – ne paskutinė šio sezono Klaipėdos dramos teatro premjera. Pasak G.Grajausko, kovo viduryje į teatrą atvyks latvė režisierė Laura Groza-Kibere, kuri statys Maksimo Gorkio „Saulės vaikus“. Premjera numatoma gegužės 9 dieną.
