„Mintis surengti gastroles gimė jau pirmojoje spektaklio dalyje, o pabaigoje pasijutau įkaite minčių, kaip šį spektaklį parodyti Lietuvos publikai. Beliko įtikinti režisierių ir nuspręsti gastrolių datą, – pasakojo J.Vachtangovo teatro gastrolių organizatorė, Vilniaus mažojo teatro direktorė Greta Cholina. – Buvome labai maloniai nustebinti, kaip greitai buvo išpirkti visi bilietai į šiuos spektaklius – akivaizdu, kad Lietuva ir jos publika buvo pasiilgusi režisieriaus.“
Kaip tik per šias gastroles Vilniuje J.Vachtangovo teatras švenčia savo gimtadienį.
„Mums labai smagu, kad Vilniuje viešime per teatro gimtadienį ir būtent nuo Vilniaus pradedame spektaklio „Eugenijus Oneginas“ tarptautines gastroles. Šį spektaklį vėliau vešime į S.Peterburgą, Paryžių, Niujorką, Bostoną, Londoną, Tel Avivą ir kitus pasaulio miestus, – sakė Maskvos akademinio J. Vachtangovo teatro direktorius Kirilas Krokas. – Mūsų teatro misija – visada vaidinti, visada būti scenoje – net ir per gimtadienį.“
Pristatydamas savo netikėtos literatūrinės kompozicijos spektaklį „Eugenijus Oneginas“ pagal A.Puškino romaną, R.Tuminas prisipažino, kad jame norėjo paliesti tas temas, kurios jam neduoda ramybės, galvojant tiek apie šių dienų Rusiją, tiek apie Lietuvą.
„Kaip Balzakas iš Ukrainos į Paryžių siuntė savo kūrybą, duodamas ženklą, kad dar yra gyvas ir kuria, taip ir aš šiais spektakliais Lietuvai duodu tokį ženklą, – šyptelėjo R.Tuminas. – Eugenijus Oneginas gyvena savo šalyje ir ja nepasitiki, įtarinėja savo tėvynę ir todėl jai nei gero, nei blogo nedaro. Tokie ir mes. Atsiranda cinizmas, sarkazmas, ironija, nepripažinimas, žmogus atsitraukia nuo kitų, kol gyvenime ateina toks momentas, kai mylėti nebemoki, o būti mylimas – vis dar labai nori.“
Vyresniosios kartos J.Vachtangovo teatro aktorius Aleksejus Kuznecovas pabrėžė, kad kaip negalima papasakoti Biblijos siužeto, taip negalima suvaidinti ir „Eugenijaus Onegino“. Tačiau, anot jo, lietuviška komanda – režisierius R.Tuminas, scenografas Adomas Jacovskis, kompozitorius Faustas Latėnas ir choreografė Anželika Cholina – sugebėjo šį kūrinį pamatyti kitu nei įprasta žvilgsniu.
„R.Tuminas atrado Puškino gyvenimo temas ir jas realizavo spektaklyje, neprisirišdamas prie „Eugenijaus Onegino“ siužeto. Lietuviška komanda pamatė daugiau, nei matome mes, jau pripratę prie šios medžiagos ir rėminami daugybės štampų. Spektaklio temos, mano nuomone, jaudina šių laikų žiūrovus“, – įsitikinęs artistas.
Kolegai pritarė ir Eugenijų Oneginą spektaklyje vaidinantis Sergejus Makoveckij.
„Šiame romane visai nėra dramaturgijos, tik kelios scenos, o visa kita – A.Puškino chuliganizmas. Todėl šį kūrinį statyti labai sudėtinga. Tačiau Rimo, Adomo ir Fausto trejybės pajautimas su veidrodžiais, muzika, ritmu ir ypatinga atmosfera sukūrė kažką nuostabaus. Po visų spektaklių Maskvoje mano draugai liko sužavėti. O kai paklausdavau, kas jiems padarė tokį įspūdį, jie atsakydavo, kad negali paaiškinti. Tai ir yra tikras teatras“, – mintimis dalijosi Rusijos artistas.
„Kai Rimas atėjo į mūsų teatrą, jis išgyveno sunkius laikus, todėl mes dėkingi likimui, kad Tuminas suteikė mūsų teatrui naują gyvenimą. Aš jau gana ilgai scenoje ir turėjau malonumą dirbti su pačiais ryškiausiais, profesionaliausiais režisieriais, bet to, ką patyriau Rimo repeticijose, man nebuvo tekę matyti, – teigė teatro veteranė Julija Borisova. – Mes iš jūsų atėmėme Rimą ir galbūt jūs galvojate, kad jis pamiršo jus. Taip nėra. Kartą grįžo R.Tuminas iš Vilniaus, atsisėdo ir liūdnu balsu prisipažino: „Tika atvažiavau čia iš savo tėvynės ir man kažkodėl liūdna – gailiuosi, kad kažko jiems neduodu, o jie manęs ten laukia.“ Taigi jūsų – Lietuvos žiūrovų, kolegų ir visos savo tėvynės – jis niekada nepamiršta.“
Lapkričio 13 ir 14 dienomis LNDT bus rodomas spektaklis „Eugenijus Oneginas“, o lapkričio 15 dieną – „Vėjas tuopose“. Žiūrovai, nepatekę į salę, lapkričio 13 ir 15 dienos spektaklius gali tiesiogiai stebėti per LRT Kultūros kanalą.
