„Jeigu studentas už tai, kad jis ateina ir fone pastovi, turėtų gauti 20–30 eurų profesionaliam teatre, tokiu atveju visiškai nesuprantu, kiek turėtų būti sumokėta profesionaliam, etatiniam aktoriui, kuris 30 eurų paprastai gauna už, pabrėžiu, tam tikrą vaidmenį“, – 15min sakė A.Liuga.
D.Kolomyckio nuomone, reikia kelti klausimus apie laisvai samdomų aktorių atlyginimo ir socialinių garantijų užtikrinimo klausimą.
„Lietuvos aktorių gildijos“ pirmininkas: „Atlyginimai yra juokingi“
D.Kolomyckio pasakojimu, į „Lietuvos aktorių gildiją“ aktorius kreipėsi dėl kitų teatrinių reikalų, tačiau pokalbio metu išryškėjo ir atlyginimo problema. Įprastai laisvai samdomi aktoriai už vieną spektaklį gauna nuo 50 iki 100 eurų. Tiesa, pastarąją sumą pirmininkas taip pat vertina prastai.
Bet įsigilinus į realybę – jie gauna apgailėtinus (nebijau šio žodžio) atlyginimus.
„Viešumoje manoma, kad aktoriai pozuoja ant žurnalų viršelių, vaidina serialuose ir šiaip, drįsčiau teigti, kad, būdami vieši asmenys, atliepia intelektualinius visuomenės poreikius. Bet įsigilinus į realybę – jie gauna apgailėtinus (nebijau šio žodžio) atlyginimus, – sakė D.Kolomyckis. – Tačiau išgirdus, kad žmogus, nors ir nevaidino pagrindinio vaidmens, gavo 17 eurų, nes ilgą laiką repetavo, dalyvavo spektaklyje ir netgi todėl, kad atėjo tą rytą... Tai yra mažiau negu valandinis atlyginimas. Vien žiūrovas už bilietą sumoka 15 eurų. Priklauso nuo kiekvieno aktoriaus užimtumo, tačiau per mėnesį spektaklių tiek daug nesusidaro. Atlyginimai yra juokingi.“
Palyginimui D.Kolomyckis teigė, kad už vieną pamainą filme aktorius gauna apie 300 eurų: „Žinoma, nusiskaičiuoja mokesčiai. Visgi dažniausiai menininkas turi galimybę dirbti iki 5 pamainų, todėl susidaro solidi suma, iš kurios gali gyventi visą mėnesį. Bet reikia suvokti ir kitą pusę – filmuose lietuvių aktoriai vaidina ne taip dažnai (vieną vaidmenį per metus arba dvejus), nes režisieriai nenori imti tų pačių menininkų. Taigi padalinus tą sumą per metus adekvatus atlyginimas vis tiek nesusidaro. Todėl reikia griauti mitus, kad čia slypi kažkokie turtai.“
Pirmininkas taip pat iškėlė socialinės apsaugos klausimą: „Samdomam aktoriui, kaip ir bet kuriam kitam menininkui, trūksta socialinių garantijų.“
Taigi tas komentaras „jeigu nenori, surasime kitą aktorių“ iš režisierių arba teatro vadovų yra toks gajus ir labai žeminantis.
Jo nuomone, ši situacija įdomi, nes Jaunimo teatras priklauso valstybei, o nepriklausomuose teatruose tokio lygmens dar nebuvo girdėjęs: „Nepriklausomuose teatruose dirbantys irgi gauna mažai, tačiau juose taip pat dažniausiai mokama nuo 50 iki 100 eurų. Taip, čia galima kelti klausimą, kad kultūrai valstybiniu lygmeniu yra skiriama per mažai pinigų. Taigi teatrai bando taupyti, deja, aktorių sąskaita. Taigi tas komentaras „jeigu nenori, surasime kitą aktorių“ iš režisierių arba teatro vadovų yra toks gajus ir labai žeminantis. Tokį požiūrį reikia stabdyti. Tai yra tiesiog elementarių darbo sąlygų pažeidimas. Juolab kad aktorius geriau už mažą atlyginimą, bet vis tiek eis dirbti, nes kito kelio nėra.“
Jaunimo teatro direktorius: „Noriu, kad nebūtų šmeižiama, o kalbama faktais“
A.Liuga 15min teigė, kad šis atvejis „nebuvo vaidmuo“: „Tai buvo studento 5 minučių išėjimas į sceną ir pastovėjimas beveik net nesimatant.“
Komentuodamas studentų, atliekančių masinių scenų arba kitus epizodinius vaidmenis, užmokestį A.Liuga teigė, kad 17 eurų yra adekvatus atlyginimas: „Žinau, kad kituose teatruose taikoma praktika, kad studentai tai daro neatlygintinai.“
Teatras negali eiti į minusą.
Pasak direktoriaus, šiuo metu pradedantys epizodiniai aktoriai Jaunimo teatre gauna nuo 40 iki 100 eurų už spektaklį. Atlyginimas šiuo atveju yra derybų objektas, be kita ko, jis gretinamas su etatą turinčio aktoriaus atlyginimu, pažymėjo pašnekovas.
A.Liuga teigė, kad laisvai samdomi aktoriai – jauni ar patyrę – dažnu atveju už spektaklio rodymą gauna daugiau nei dirbantys pagal darbo sutartį: „Suprantu, kad visada galima kelti klausimą, kad pagal darbo sutartį dirbantys gauna pastovią sumą. Tai nėra visiškai sąžininga, nes etatinis aktorius dalyvauja nuolatiniame procese.“
Nustatydamas atlyginimus, A.Liuga dar atsižvelgia į tai, kiek kviestinių aktorių vaidina spektaklyje ir kaip bus įmanoma toliau jį vaidinti: „Teatras negali eiti į minusą.“
Visgi už vieną, 2,5 val. trukmės, paskaitą akademija pasiūlo iki 50 eurų ir nesidera.
Paklaustas apie tai, ar Lietuvoje aktorių atlyginimai yra adekvatūs, A.Liuga pateikė asmeninį pavyzdį: „Esu pakviestas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstyti teorinį kursą teatrologams ir režisieriams. Aš turiu ilgą profesinį stažą ir esu pakankamai savo profesinėje srityje žinomas Lietuvoje žmogus. Visgi už vieną, 2,5 val. trukmės, paskaitą akademija pasiūlo iki 50 eurų ir nesidera. Žinoma, aš galiu nesutikti. Tuo metu studentas, dar nebaigęs akademijos, už pasirodymą masinėje scenoje gauna 40 eurų. Štai jums ir atsakymas, ar šis atlyginimas adekvatus, ar ne.“
„Noriu, kad nebūtų šmeižiama, o kalbama faktais. Tiek, kiek leidžia duomenų apsaugos įstatymas, visus faktus, susijusius su atlygiu, galima patikrinti ir esant reikalui paviešinti. Tačiau tai yra kiekvieno asmens, kurį tai liečia, sutikimo klausimas. Paviešinus tuos faktus būtų galima kelti klausimą, ar tos sumos yra adekvačios, ar ne. Adekvatumas priklauso nuo aplinkybių. Galiu tikrai patvirtinti, kad etatinių teatro aktorių atlyginimai nėra adekvatūs ir jie yra gerokai per maži, nors ir po truputį keliami. Aktoriai yra priversti dirbti papildomai. Turint tokią sistemą ir tokį užmokesčio fondą, neįmanoma turėti didesnių atlyginimų.“
