Režisierius A.Latėnas prisipažino, kad seniai puoselėjo mintį sukurti Jaunimo teatre spektaklį, kuriame skambėtų unikali įvairių Lietuvos kraštų šnekta. Šiam tikslui jis pasirinko lietuvių literatūros klasikės Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės, geriau žinomos Žemaitės slapyvardžiu, komediją. Ne kartą Lietuvos teatruose statyta, vis iš naujo atgimstanti pjesė tapo raktu naujausiam režisieriaus sumanymui. Spektaklyje kiekvienas herojus prabils vis kita tarme.
 |
| Viliūnės Sabaliauskaitės nuotr./Spektaklis „Trys mylimos“ |
Iš Telšių kilusi aktorė Nijolė Narmontaitė ypatingai džiaugiasi būsima premjera. Jos kuriama Motina prabils žemaitiškai.
„Manau, tokio autentiškumo prieskonio Lietuvos scenai seniai reikėjo. Kalba yra žmogaus šaknys. Aš visada džiaugiuosi, jeigu galiu bendrauti žemaitiškai, o tai daryti scenoje – svajonės išsipildymas“, – tikino N.Narmontaitė.
Kiti aktoriai – Nerijus Gadliauskas, Neringa Varnelytė, Giedrė Giedraitytė, Jonė Dambrauskaitė ir Gediminas Storpirštis – taip pat kalbės jiems artimomis tarmėmis.
Žemaitės kūrinys „Trys mylimos“ iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti primityvus, o autorės požiūris į veikėjus – supaprastintas. Siužetas beveik klasikinis – gudrus kaimo bernas dėl pinigų tuo pačiu metu vilioja kelias moteris, šiuo atveju motiną ir dvi jos dukras. Tačiau, pasak režisieriaus, šioje pjesėje svarbi ne tiek meilės, kiek jos troškuliui pasiduodančių herojų linija.
 |
| Viliūnės Sabaliauskaitės nuotr./Spektaklis „Trys mylimos“ |
„Repetuojant pirmiausia buvo stengiamasi remtis pačios Žemaitės asmenybe, – aiškino A. Latėnas. – Žinant jos biografiją, išgyvenimus, pjesę darėsi vis įdomiau nagrinėti ir analizuoti. Vėliau atsirado daugybė paralelių ir kitoks supratimas to, apie ką kalbėjo rašytoja, – stipri, aistringa moteris. Žvelgiant pro šią prizmę, pjesė įgauną gilesnę, nei įprasta manyti, prasmę.“
Vienos žinomiausių Lietuvos rašytojų kūryboje, padariusioje didelę įtaką moters rašytojos įvaizdžio formavimuisi XX a. pr., atsispindi socialinio gyvenimo ir etinių žmonių santykių kritika. Amžininkai negailėdavo kritikos, kalbėdami apie Žemaitę. Sakydavo, kad jos skaitytojai – plačioji kaimo masė, „nuskriausti vargdieniai“, todėl dažnai rašytoja likdavo už elitinės literatūros ribų. Kaip bebūtų, kas kitas, jeigu ne Žemaitė, geriau pažinojo lietuvišką charakterį ir jo raiškos būdus kasdienybėje. Iš kaimo kilusi ir į inteligentų ratą patekusi Žemaitė, pirmiausia kalbėjo apie lietuvių moterų pasaulį, jų likimus ir padėtį to meto patriarchalinėje visuomenėje.
