Buvęs Rusijos saugumo agentas A.Litvinenka mirė 2006 metais, viename Londono viešbučių išgėręs radioaktyviu polonio izotopu Po-210 apnuodytos arbatos. Merdėdamas ligoninėje jis dėl savo mirties apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Metams dėl pandemijos atidėta britų kompozitoriaus Anthony Boltono operos „Aleksandro Litvinenkos gyvenimas ir mirtis“ (The Life & Death of Alexander Litvinenko) premjera įvyks „Grange Park Opera“ teatre Vest Horslyje, Sario grafystėje į pietvakarius nuo Londono.
Bilietai į premjerą išparduoti, sakoma trupės interneto svetainėje.
71 metų kompozitorius yra sakęs, kad jį įkvėpė A.Litvinenkos biografija, parašyta šio buvusio KGB ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūno našlės Marinos ir draugo Alekso Goldfarbo.
Per generalinę repeticiją A.Boltonas naujienų agentūrai AFP sakė, kad jį sukrėtė detalės apie A.Litvinenkos kančias.
„Jis [po apnuodijimo] gyveno maždaug 25 dienas, jo būklei prastėjant, jo kūnui yrant iš vidaus... Mane tai labai sujaudino, – sakė jis. – Tada atėjo įkvėpimas, kad [istorija] turi operos sudedamųjų dalių.“
Spektaklyje vaizduojamas A.Litvinenka ligoninės lovoje, dėl apsinuodijimo radioaktyvia medžiaga nuslinkusiais plaukais.
59 metų Marina Litvinenko AFP sakė, kad opera „visiškai pagrįsta“ jos drauge su A.Goldfarbu parašyta biografija.
„Tai labai jaudina, nes matau ne tik savo istoriją, [bet] ir galiu klausytis muzikos. Tai suvis kelia labai stiprius jausmus“, – sakė ji.
Tai suvis kelia labai stiprius jausmus.
„Putino sankcionuotas“ nužudymas
„Man tai atrodo kaip teisingumas“, – sakė ji ir paaiškino, kad operoje nurodomi „šį nusikaltimą įvykdę žmonės,... žudikai“.
Operoje yra veikėjas V.Putinas, bet šis veikėjas vadinamas tik „KGB vadovu“.
Britų tyrėjai 2016 metais padarė išvadą, kad V.Putinas „tikriausiai pritarė“ A.Litvinenkos nužudymui ir kad nunuodyti Kremliaus kritiką tikriausiai nurodė FSB.
Kaip svarbiausius įtariamuosius britų policija identifikavo rusus Andrejų Lugovojų ir Dmitrijų Kovtuną. Abu jie susitiko su A.Litvinenka Londono centre esančiame viešbutyje.
Tačiau prašymai juos išduoti liko be atsako.
A.Lugovojus, kuris dabar yra nacionalistų parlamentaras, sakė, jog „faktas, kad politinis šou, už kurio stovi britų slaptosios tarnybos, galiausiai virto teatro, operos šou, daug pasako“.
Jis teigė tikriausiai nežiūrėsiąs visos operos.
„Tikrai nesikankinsiu dėl kažkokio britų režisieriaus, matančio mane operos piktadariu“, – Maskvoje AFP sakė jis.
A.Litvinenkos nunuodijimas pakenkė diplomatiniams Londono ir Maskvos santykiams.
Dar labiau jie pablogėjo po buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo Solsberyje Pietvakarių Anglijoje 2018 metais, panaudojant kovinę nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“.
A.Litvinenka, buvęs FSB pulkininkas leitenantas, 2000-aisiais pabėgo į JK, nes Rusijoje jam grėsė kriminaliniai kaltinimai dėl nutekintos informacijos apie įtariamą FSB sąmokslą nužudyti magnatą Borisą Berezovskį – buvusį V.Putino šalininką, vėliau atsigręžusį prieš Kremliaus vadovą.
B.Berezovskis taip pat buvo persikraustęs į JK, bet 2013 metais neaiškiomis aplinkybėmis mirė.
A.Litvinenka taip pat tvirtino, kad FSB dalyvavo 1999 metais susprogdinant bombų daugiabučiuose Rusijoje – po šių sprogimų V. Putinas pradėjo antrąjį karą Čečėnijoje – ir 2002 metais čečėnų sukilėlių surengtoje vieno Maskvos teatro apsiaustyje.
Jo žmona JK tyrėjams sakė, kad A.Litvinenka prieš savo mirtį dirbo britų užsienio žvalgybos tarnybai MI6.
„Protesto šauksmas“
A.Litvinenka pasijuto blogai 2006-ųjų lapkričio 1-ąją, o mirė lapkričio 23-iąją.
Po mirties paskelbtame jo laiške sakoma: „Jums pavyko nutildyti vieną vyrą, bet protesto šauksmas iš viso pasaulio aidės jūsų ausyse, pone Putinai, visą likusį jūsų gyvenimą.“
A.Litvinenkos istorija yra įkvėpusi ir Lucy Prebble pjesę „Labai brangūs nuodai“ (A Very Expensive Poison) pagal laikraščio „The Guardian“ buvusio korespondento Maskvoje Luke'o Hardingo knygą.
A.Boltonas išreiškė viltį, kad savo opera padėjo įamžinti A.Litvinenkos gyvenimo istoriją.
Kompozitorius įtraukė rusų muzikos citatų – Sergejaus Rachmaninovo, Dmitrijaus Šostakovičiaus, Piotro Čaikovskio kūrybos, vieną Raudonosios armijos žygio dainą, čečėnų himną ir futbolo skanduotę.
700 vietų operos rūmuose pastatytame spektaklyje yra scena, kai pro žiūrovus praeina ginkluotus čečėnų kovotojus vaizduojantys aktoriai. Taip atkartojama Maskvos Dubrovkos teatro apsiaustis 2002 metais.
Libretą parašė Kitas Heskethas-Harvey, adaptavęs tokių klasikinių operų kaip „La Traviata“ ir padėjęs kurti populiarią britų transliuotojo BBC situacijų komediją „The Vicar of Dibley“.
