Dar daugiau: kūrėjai atvirai sako, kad rajone per kultūrą buldozeriu važiuoja socialdemokratų partija, turinti absoliučią daugumą rajono taryboje. Tuo tarpu naujasis kultūros centro direktorius teigia, kad jis tik bando čia įvesti tvarką.
Nerimą kelia sujungimas
Pokyčiai Jonavos kultūriniame gyvenime prasidėjo po to, kai kultūros centrui vadovauti pradėjo konkursą laimėjęs naujasis direktorius Sergejus Jefimenka, taip pat socialdemokratų partijos narys, kuris iki tapdamas Jonavos kultūros centro vadovu buvo rajono savivaldybės tarybos narys.
Sprendimas, kuris kelia nerimą jonaviečiams – trijų kultūros įstaigų – Jonavos kultūros centro, savivaldybės teatro ir krašto muziejaus sujungimas, kuris turėtų įsigalioti nuo naujųjų metų.
Jonaviečius papiktino ir tai, kad dar nė pusmečio neišdirbusiam S.Jefimenkai partijos bičiulio mero Eugenijaus Sabučio sprendimu buvo maždaug 500 eurų pakeltas atlyginimas.
Pats Jonavos meras situacijos nedramatizuoja, ir sako, kad didelių problemų nėra, tik tai, jog „uodega bando vizginti šunį“.
Tris įstaigas – į vieną
Jungti tris įstaigas į vieną nusprendę rajono politikai posėdžio metu teigė, jog taip bus taupomos lėšos, optimizuojama veikla, o sutaupytus pinigus bus galima skirti įstaigų kūrybinei veiklai.
Mes apie sujungimą sužinojome tik iš spaudos, mūsų nuomonės niekas neklausė, niekas nekvietė į posėdžius. Todėl teko brautis kone per jėgą.
Tačiau prieš trijų įstaigų sujungimą pasisakę ne tik opozicijos, bet ir muziejaus bei teatro atstovai nebuvo išgirsti.
„Mes apie sujungimą sužinojome tik iš spaudos, mūsų nuomonės niekas neklausė, niekas nekvietė į posėdžius. Todėl teko brautis kone per jėgą“, – nelinksmai juokavo Jonavos rajono savivaldybės teatro vadovė Asta Kestenienė.
Maždaug dešimtmetį kaip savarankiška organizacija veikiantis teatras dalinį finansavimą gauna iš savivaldybės, taip pat rašo projektus bei turi rėmėjų. Iš viso Jonavos rajono teatralai dirba ir kuria jau beveik tris dešimtis metų. Šiuo metu jame yra keturi etatai, o aktoriai – mėgėjai.
Pasak teatro įkūrėjo režisieriaus Jono Andriulevičiaus, teatras šiuo metu turi šešis repertuarinius spektaklius, tiek režisieriai, tiek aktoriai dalyvauja įvairiose kūrybinėse laboratorijose ne tik Lietuvoje, o daugelį metų Jonavoje vykstantis tarptautinis mėgėjų teatrų forumas „Aidas“ yra įtrauktas į prioritetinius Lietuvos kultūros tarybos finansuojamus projektus.
Kūrėjai nusprendė trauktis
Visi Jonavos savivaldybės teatre dirbantys kūrėjai iš darbo nutarė pasitraukti. Kaip to priežastį menininkai įvardija įstaigų sujungimą, mat nežino nei jo motyvų, nei naudos.
„Mes rašydavome projektus, kūrėme, mes mylime teatrą. Tačiau po sujungimo jis liks tik kaip dramos būrelis po kultūros centro sparnu“, – sako teatralai.
Mes rašydavome projektus, kūrėme, mes mylime teatrą. Tačiau po sujungimo jis liks tik kaip dramos būrelis po kultūros centro sparnu.
Ilgą laiką Jonavos rajono savivaldybės teatras buvo vienintelis rajone, kuriam skirta pirmoji meninės mėgėjų veiklos kategorija.
Teatrą įkūrusiam režisieriui J. Andriulevičiui itin skaudu ir dėl kitko. Kūrėjas sako, kad nei kultūros centro vadovas, nei valdžios atstovai su juo niekada nekalbėjo, nors nemažai teatro pasiekimų yra J.Andriulevičiaus dėka.
„Man užkulisiuose teko girdėti, kad jie kviesis režisierius iš Kauno, skirs jiems didelius atlyginimus ir kurs teatrą. Bet aš tiesiai pasakysiu: netikiu kultūros centro direktoriumi. Aš matau, kokiais šuoliais jis griauna kultūrą. Dar girdžiu: „Mes nupirksim, mes padarysim“. Nupirkti galima viską, tačiau ko vertas rajonas be kūrėjų?
Atvažiuoja žmonės į Jonavą, sako, kaip čia gražu. Tačiau tai fasadas. Kaip rajone įamžinti Jonavos įkūrėjai Kosakovskiai, kaip – rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus atminimas? Niekaip. Pagaliau – tiesiogine prasme griūva dramaturgo Petro Vaičiūno tėviškė“, – sakė J. Andriulevičius.
Iš darbo pasiūlė išeiti savo noru
Naujojo kultūros centro direktoriaus veiksmais pasipiktino ir vaikų folkloro kolektyvo „Ramtatukai“ tėvai, mat paaiškėjo, kad iš darbo gali būti atleista ilgametė šio kolektyvo vadovė ir kultūros centro etnokultūros specialistė Judita Margevičienė.
„Jonavos kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Ramtatukai“ bendruomenę labai nuliūdino žinia, kad šio būrelio viena iš įkūrėjų ir vadovių – J. Margevičienė atleidžiama iš vadovės pareigų.
Gaila, kad naujasis kultūros centro direktorius neįvertino geros etnokultūros specialistės ir vaikams perduodamų vertingų žinių. Etnokultūra – tai darbas širdimi, tai didžiavimasis savo tauta, jos paveldu, istorija.
Šie metai paskelbti tautinio kostiumo metais. „Ramtatukai“ buvo atrinkti į finalinį pasirodymą Dubingiuose, dalyvavo Baltijos šalių festivalyje „Baltica“, į kurį atrenkami patys geriausi šalies kolektyvai, kolektyvui taip pat suteikta antroji meninės mėgėjų veiklos kategorija. Mūsų jaunam kolektyvui tai didžiulis įvertinimas“, – sakė tėvai.
Tai, kad jai buvo pasiūlyta išeiti iš darbo, patvirtino ir pati J.Margevičienė.
„Du kartus – rugsėjo pabaigoje ir spalio 2 d. direktorius buvo pasikvietęs pokalbiui, kurio metu siūlė išeiti iš etninės kultūros specialistės-režisierės ir vaikų folkloro ansamblio vadovės pareigų savo noru, išmokant išmokas.
Kaip priežastį įvardijo kultūros centro reorganizaciją, ir tai, kad dubliuojasi mano ir Krašto muziejaus etnografės pareigybės. Direktoriui atsakiau, kad savo noru iš darbo išeiti neketinu.
Spalio 4 d. kultūros centro sekretorė įteikė direktoriaus Sergejaus Jefimenkos raštišką įspėjimą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 35 straipsnio 5 dalimi, nuo spalio 11 d. būsiu atleista iš vaikų folkloro ansamblio „Ramtatukai“ vadovės pareigų.
Įspėjimas dėl atleidimo iš vaikų folkloro ansamblio „Ramtatukai“ pareigų niekaip nesusijęs su reorganizacija. Buvau šokiruota“, – sakė J.Margevičienė.
Pasitraukė, nes nesutarė su direktoriumi
Prieš kelis mėnesius iš darbo kultūros centre išėjo ir suaugusiųjų folkloro kolektyvo „Laduta“ vadovė Elena Živaitienė.
Ilgametė vadovė, kalbėdama su 15min, teigė, kad iš darbo išėjusi pačiu laiku, nes jei to būtų nepadariusi – būtų atsidūrusi ligoninėje. Iš darbo moteris išėjo dėl nesutarimų su S.Jefimenka.
„Aš negaliu pasakyti, kad mane atleido, bet jei aš būčiau neišėjusi, mane būtų ištikęs toks pats likimas kaip dabar teatrą ar Juditą Margevičienę. Ši specialistė yra tiesiog persekiojama.
Man nepatinka tai, kad šiandien nėra atskiriama, kas yra kultūra ir kas yra sportas.
Kultūros centro funkcijos yra visiškai kitokios, o dabar sportinių šokių kolektyvai (S.Jefimenka yra Jonavos sportinių šokių klubo „Bonus“ įkūrėjas – red. past.) perkeliami į kultūros centrą.
Ne tik mano, bet ir Kultūros ministerijos nuostata, kad reikia saugoti tuos kolektyvus, kurie turi išliekamąją vertę. O naujasis direktorius klausia, kam reikalingi trys chorai. Tačiau tie chorai laimi prizus, dalyvauja dainų šventėse, atstovauja Jonavai.
Šokiai yra gerai, tačiau tai dažniausiai užsiėmimai jaunimui, bet tikrosios kultūros vertybės yra visai kitokios. Mums reikia saugoti tautinį meną, klasikinį meną, pagaliau – populiarinti džiazą“, – sakė E.Živaitienė.
Pasak E.Živaitienės, dėl skirtingo požiūrio į kultūros ir kolektyvų prioritetus ji ėmė konfliktuoti su direktoriumi, o netrukus po to iš darbo nusprendė išeiti.
„Man gaila teatro, gaila kolektyvų, gaila, kad tokie dalykai kultūros centre vyksta“, – kalbėjo E.Živaitienė.
Atlyginimą pakėlė, nes atėjo laikas
Galiausiai jonaviečių kantrybės taurę perpildė žinia, kad rajono mero E.Sabučio sprendimu Jonavos kultūros centro direktoriui S.Jefimenkai smakiai pakeltas atlyginimas – nė pusmečio neišdirbęs direktorius gauna apie 1250 eurų į rankas, kai prieš tai buvę direktoriai gaudavo 750–799 eurų atlyginimus.
S.Jefimenkos alga yra beveik tokia pati, kaip, pavyzdžiui, 30 metų dirbančios Jonavos kūno kultūros ir sporto direktorės Reginos Stupurienės.
– Kodėl S.Jefimenkai pakeltas atlyginimas? – 15min paklausė E.Sabučio.
– Visi gal nori išgirsti, kad jis pakeltas dėl kažkokių ypatingų nuopelnų ar panašiai. Bet aš iš karto buvau pasiruošęs, kad būtų nustatytas maksimalus atlyginimas. Pats direktorius mane asmeniškai įkalbinėjo, kad to nedaryčiau, nes jis naujai atėjęs ir kad dėl to nebūtų kažkokių nesusipratimų kolektyve. Paskui atėjo laikas, ir pakėliau.
– Ar tai susiję su trijų kultūros įstaigų sujungimu?
– Ne.
– Ar buvo keliami kitų biudžetinių įstaigų vadovų atlyginimai?
– Buvo keliami. Švietimo, socialinių įstaigų.
– Kiek?
– Kiek pamenu, iki maksimumo.
– Kas yra tas jūsų minimas maksimumas?
– Tai konkrečiose įstaigose nustatyti atlyginimų koeficientai.
Uodega bando vizginti šunį
– Mere, ar nėra padaryta klaidos dėl sprendimo sujungti tris kultūros įstaigas?
– Atsakymas filosofinis. Nėra kitokio atsakymo. Klaida visada vertinama kaip klaida praėjus laikui. Jūs negalit sakyt, kad klaida bus kažkas, kas bus padaryta po dvejų metų arba nebus padaryta. Jei nebus padaryta – tai sunku sakyt, nes neįvyko faktas. Aš neturiu aiškaus ar politinio atsakymo, išskyrus filosofinį – žiūrint, kas vertina tą dalyką. Tas, kas vertina iš karto neigiamai ir net nepriima kitos minties, jis sakys, kad klaida, nesąmonė ir taip toliau.
Tas žmogus, kuris galvoja, kad reikia tą daryti, nepaisant argumentų gilumo, jis gins savo poziciją ir sakys, kad tai ne klaida. O tas liaudiškas pasakymas, kad laikas parodys.... Nežinau, ką jis parodys. Mano manymu, šiandien aš manau, kad tai nėra klaida. Bet iš esmės – tai yra politinis sprendimas. Nes jei man kas nors nepatinka, jūs man galit 20 tomų prispausdint argumentų, aš vis tiek nesutiksiu.
– O kokie argumentai, dėl ko jungiamos trys įstaigos?
– Kertinis argumentas, į kurį mažiausiai norima įsiklausyti, kad panaikinus dalį persidengiančių etatų, kitą dalį etatų, kurių nematome prasmės turėti, atsilaisvinusius darbo užmokesčio pinigus nukreiptume ne į sutaupymą, o į veiklą. Tarkim, mažinant krašto muziejaus dalį etatų, pinigų negrąžinam į biudžetą, bet paliekame krašto muziejaus veiklai.
– Kodėl nebuvo galima to padaryti nejungiant įstaigų, o tik sumažinant etatus?
– Net neabejoju, kad buvo galima. Bet buvo pasirinktas kitas variantas. Vienas variantas vieniems patinka, kitiems – nepatinka. Tą puikiai atskleidė balsavimas taryboje. Nes nebuvo triuškinanti dauguma.
– Mere, bet jūs pats suprantate, kad taryboje yra dauguma socialdemokratų ir kitokio balsavimo rezultato negalėjo būti?
– Aš tą puikiai suprantu. Tai jei turime daugumą, vieningai galvojame, ar esame dėl to kalti?
Nejau norma, kad visose tarybose būtų koalicinės daugumos, ir nepraeitų balsavimas? Tai aš ir sakau – tai yra politinis apsisprendimas. Mūsų koalicijos partneriai šį kartą nusprendė mūsų neparemti. Tai demokratija.
– Kaip vertinate, kad iš darbo išeina teatro vadovė ir režisieriai?
– Kalbėjau su direktore. Pirmą kartą iš jos išgirdau. Mes kalbėjom ir prieš priimant sprendimą. Aš pristačiau, kad svarstomi šitie dalykai. Ne į pirmą posėdį, bet į kitus jie buvo pakviesti.
Mūsų sprendimas nėra teatro naikinimas. Kaip ir skyrėme, taip ir skirsime teatrui lėšas. Man asmeniškai atrodo, kad tai didelė klaida. Galbūt toks sprendimas priimtas vadovaujantis labiau emocijomis.
– Ar jūs, kaip rajono vadovas, matote didelių problemų Jonavos kultūros centro veikloje, direktoriaus sprendimuose?
– Ne, didelių problemų nematau. Aš su direktoriumi bendrauju dažnai. Jis pateikia man kitokius argumentus, kitokią informaciją. Direktoriumi aš pasitikiu. Jis turi valdyti, ne aš turiu valdyti kultūros centrą. Neturiu lakstyti paskui kiekvieną postą feisbuke ar komentarą.
Aš nesuprantu tokios kultūros, kai sėdima ir laukiama įkvėpimo. Čia reikia dirbti.
Laikui einant taryba vertins direktoriaus veiklą. Bet po pirmųjų kelių mėnesių vertinti man neatrodo teisinga. Atsimenat tokį gerą filmą „Uodega vizgina šunį“? Tai va, dabar man pradeda atrodyti, kad po truputį uodega bando pavizginti šunį.
S.Jefimenka: „Bandysim išsilaikyti“
Savo ruožtu pats Jonavos kultūros centro vadovas S.Jefimenka sako, kad problemos kyla ne dėl vadinamojo kultūros griovimo, o dėl kitų priežasčių.
„Labai stengiuosi, kad teatro režisieriai ir vadovė neišeitų, labai daug bendravau su direktore ir įkalbinėjau. Padėsiu, pagelbėsiu, kuo reikės, mūsų su ja santykiai – geri. Teatrui daug padėjom ir per forumą „Aidas“. Kad išeina labai gaila, žinoma. Ir kad nuotaikos tokios teatre.
Bandžiau kalbėti ir su režisieriumi, tačiau jis nelabai nori bendrauti“, – sakė S.Jefimenka.
Pasak jo, jei reikės, naujojo teatro vadovo bus ieškoma Kaune – tam, kad teatras toliau galėtų tęsti veiklą. Vis dėlto, S.Jefimenkos manymu, prastą atmosferą aktoriams kuria patys teatro režisieriai: „Jei komandoje vadovas sako, kad mes byram, kiti tuo užsikrečia. Bet jei sakom, kad ateis kitas žmogus ir tęsim darbus, toks pavyzdys nuteikia jau kitaip. Bandysim išsilaikyti.“
Neigiamą kai kurių darbuotojų reakciją, anot pašnekovo, sukėlė tai, jog jis bando Jonavos kultūros centre įvesti tvarką, mat kai kurios mėgėjų meno kolektyvų kelionės labiau panašėja į komercines, kai kartu vyksta jų šeimų nariai. Taip pat naujasis vadovas ėmė vertinti patiriamas išlaidas bei įvesti darbo drausmę.
„Kai ėmiau tuo domėtis, mane ėmė vadinti kultūros griovėju“, – stebėjosi S.Jefimenka.
Tarkim, J.Margevičienė, anot vadovo, nesilaiko darbo drausmės ir nebūna visų jai skiriamų valandų, be to, sujungiant įstaigas dubliuosis jos ir Jonavos krašto muziejaus etnografės etatai, todėl vieną žmogų teks atleisti, o atleidimas bus vykdomas pagal Darbo kodeksą.
„Aš nesuprantu tokios kultūros, kai sėdima ir laukiama įkvėpimo. Čia reikia dirbti. Ir tai nėra kultūros griovimas. Aš nenoriu, kad tai būtų politizuojama, o kai kurie tarybos nariai tą ir bando daryti“, – sakė S.Jefimenka.
Pasak direktoriaus, pačiame kultūros centre šiuo metu atmosfera yra gera: „Žmonės atsigavę, jie užsiima kūrybine veikla. Jei nieko nebūčiau daręs, tada niekam turbūt nebūčiau ir užkliuvęs.“
