Apsisukus 20 metų ratui „Sirenų“ tema šiandien vėl puikiai galėtų būti „Naujoji teatro karta“, nes pamažu teatro scenoms vadovauti ima kūrėjai, gimę po nepriklausomybės atgavimo.
Tačiau šiųmečio festivalio tema – žodis. Kaip ir apie ką šiandien kūrėjai kalba scenoje, kokios yra žodžio galios ir negalios teatre.
Prieš du dešimtmečius „Sirenos“ užėmė tuščią erdvę, atsivėrusią po 2000 m. įvykusio paskutiniojo LIFE festivalio, kuris savo gaivališka menine jėga žadino vilniečius iš sovietinio sąstingio. Naująjį festivalį įkūrę teatro kūrėjai ir prodiuseriai bei už jų stovinčios organizacijos OKT/ Vilniaus miesto teatras ir „Vilniaus festivaliai“, pirmiausiai siekė skatinti tarptautinius teatro mainus ir matyti Vilnių kaip vieną Europos kultūrinių traukos centrų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Legendinis LIFE festivalis: nuo įkūrimo nepriklausomybės euforijoje iki dramatiškos griūties
Pirmasis festivalio katalogas skelbė: „Kodėl Sirenos? Antikinėje mitologijoje šios merginos-paukščiai pavojingai viliojo pro šalį plaukiančius jūreivius. Festivalis – kaip gundymas, kvietimas, burtai, kuriems neįmanoma atsispirti. Ir kaip šiandieninis aliarmo, perspėjimo, pavojaus signalas, akimirksniu prikaustanti dėmesį.“
Pirmoji festivalio meno vadovė Elona Bajorinienė ir vėliau vienuolikai metų vairą perėmusi Audra Žukaitytė sukūrė stiprų ir Europoje bei mūsų regione puikiai žinomą festivalį, kurio dėka Lietuvoje apsilankė daug garsiausių Europos režisierių, neretai – Europos prestižinio apdovanojimo – Naujosios teatro realybės premijos – laureatų. „Sirenose“ matėme ir darbų iš kitų žemynų: Vilniuje viešėjo kūrėjai iš Palestinos, Argentinos, Indijos, Japonijos ir kitų tolimų šalių. Festivalis keitė ir Lietuvos teatro panoramą – ne tik atveždamas naujų idėjų ir įkvėpimo, bet ir sukurdamas platformą Lietuvos teatrams prisistatyti užsienio prodiuseriams.
Sekdama „Sirenų” tradicija pristatyti ryškiausius Europos teatro vizionierius, dabartinė festivalio meno vadovė Kristina Savickienė sudarė programą, kurios smaigalyje šiemet – Europos teatro vizionierius, politinio, dokumentinio teatro kūrėjas ir vieno prieštaringiausiai vertinamų pastarojo dešimtmečio teatro manifestų autorius – šveicarų režisierius Milo Rau.
Jo spektaklis „Pakartojimas. Histoire(s) du théâtre (I)“ atidarys festivalio užsienio programą ir bus rodomas du kartus Lietuvos nacionaliniame dramos teatre rugsėjo 27 ir 28 dienomis. Tai pirmasis režisieriaus darbas sukurtas tapus NT Gent teatro (Belgija) meno vadovu 2018 m. ir pastatytas vadovaujantis paties sukurtu manifestu, taip pat tai pirmoji ciklo „Histoire(s) du théâtre“ (liet. teatro istorijos) dalis. Vėliau šiame cikle savo teatro istorijos matymą atskleidė vis kiti kviestiniai teatro menininkai.
„Pakartojimas“ rekonstruoja vieną žmogžudystę, įvykdytą Liežo mieste Belgijoje. Šiuo spektakliu režisierius grįžta prie esminių per pastaruosius 15 metų keltų kūrybinių problemų: kaip scenoje reprezentuoti smurtą ir traumuojančius įvykius? Simboliška, kad Milo Rau kaip tik šiemet palieka NT Gent teatrą ir tampa vieno svarbiausių Europos scenos meno festivalių, Wiener Festwochen, meno vadovu. Su jo filosofija ir kūryba „Sirenose“ bus galima susipažinti plačiau: bus parodyti dviejų jo ankstesnių spektaklių įrašai bei pakviesime į gyvą susitikimą su režisieriumi spalio 2 d.
„Sirenų” tarptautinę programą pratęs pažintis su vokiečių kūrėjo Julian Hetzel spektakliu-instaliacija „Mount Average”. Režisierius kvies pasivaikščioti po žmonijos sukurtų ideologijų fabriką, kuriame istorinių asmenų, diktatorių biustai bendromis atlikėjų ir žiūrovų pastangomis įgis naujas formas. Hetzel yra teatro ir vizualiųjų menų kalbas įtaigiai jungiantis kūrėjas, kuris dažnai renkasi provokuojančias ir asmeniškai įtraukiančias teatro formas analizuoti galios struktūras postkolonijiniame pasaulyje.
Lenkų režisierė Anna Karasinska Lietuvoje viešės pirmą kartą. Jos spektaklis „Lengvi dalykai” – tai minimalistinis scenos kūrinys dviems aktorėms, kuriame visas dėmesys – itin subtiliam kinematografiškam aktoriaus buvimui scenoje. Kaip diplomuota filosofė ir kino režisierė iš žymiosios Lodzės kino mokyklos, Karasinska tik vėliau ėmė kurti teatrui, tad kine ji jaučiasi patogiau.
Dramaturgija jos kūriniuose gimsta iš savitos metodikos, kuri leidžia poezijai kvėpuoti per itin kasdieniškus, išretintus dialogus. Režisierė savo metodika taip pat sutiko pasidalinti su Lietuvos kūrėjais, tad atvykusi į Vilnių ji tuo pačiu ves ir kūrybines dirbtuves apie dramaturgijos kūrimą.
Spektaklis „Lengvi dalykai” praeitais metais laimėjo Grand Prix prizą Boska Komedia festivalyje Krokuvoje, kur konkuruoja geriausi sezono spektakliai sukurti Lenkijoje. Jame dvi aktorės kalbasi apie tai, ką reiškia būti moterimi scenoje, gatvėje, namuose. Kaip jas mato kiti ir jos pačios, kokia tų žvilgsnių ir pasakytų žodžių galia. „Lengvi dalykai gali būti visai nelengvi”– sako jos.
Taip pat šiemet „Sirenose” laukia ir du spektakliai, sukurti užsienio kūrėjams bendradarbiaujant su Lietuvos kūrėjais, tad jie bus tuo pačiu ir premjeros. Neformalus menininkių sambūris The Feminist Secret Society of Helsinki pokalbių sesijos „Encounters. Vilnius“ metu kvies analizuoti žmonių tarpusavio ryšį, svarstyti, kokios visuomenėje vyraujančios temos šiuo metu yra aktualiausios. Performanso metu žiūrovai stebės dviejų anoniminių asmenų dialogą: dvi aktorės scenoje tarsi „paskolins“ jiems savo kūnus atkartodamos per ausines girdimus žodžius. Šiais anoniminiais pokalbio dalyviais galėsite tapti ir jūs, rugpjūčio mėnesį paskelbus kvietimo formą, nepraleiskite progos registruotis. „Encounters. Vilnius“ sukurtas bendradarbiaujant su TINFO (Teatro inforamcijos centru Suomijoje).
Tarptautinė programa pasiūlys ir siurprizą – „Blood Stories” premjerą, kurią pristatys portugalas režisierius Jorge Andrade (teatras Mala Voadora, Portugalija) ir lietuvis kompozitorius Jonas Jurkūnas. Spektaklis – tai tęstinis meninis projektas, kurio idėja paremta genetine dviejų nepažįstamų žmonių analize ir iš atliktų DNR tyrimų gimstančiomis istorijomis. Nors scenoje Jorge bei Jonas analizuos jųdviejų ryšius ir galimas sąsajas, pastarąsias papildys išgalvotos istorijos. Ir, galbūt, šiame faktų bei fikcijos pasaulyje įžvelgsime ryšius tarp kiekvieno iš mūsų.
Kaip ir kasmet, „Sirenų” programą pradės rugsėjo 20-24 dienomis vyksianti Lietuvos teatro vitrina, kurios programą šiais metais sudarinėja prodiuserė, „Operomanija” įkūrėja Ana Ablamonova. Susipažinti su Lietuvos scenos meno lauke vykstančiais procesais ir kūrėjais atvyks ir užsienio svečiai bei tarptautinė žiuri, o programą vainikuos apdovanojimų ceremonija. Rugsėjo 27 – spalio 8 dienomis teatrinė įvairovė ir aktualios novatoriškos meninės vizijos skleisis tarptautinėje programoje.
Žinoma, festivalio metu lankytojai susipažins ir su „Sirenų klubo” programa, kurioje – koncertai, diskusijos, meistriškumo kursai, susitikimai su kūrėjais ir visa tai, kas netilpo į pagrindinę programą. Išsami klubo programa bus skelbiama rugpjūčio mėnesį.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Festivalį remia Vilniaus miesto savivaldybė. Organizatoriai: VšĮ „Teatro informacijos centras“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“
