Vienas didžiausių Danijos dienraščių „Politiken“ spektaklio recenzijoje taip apibūdino ką tik gimusį spektaklį: „Juodasis deimantas“ atrodo kaip pasakiška pagrįstai ilgai trunkanti legenda, hipnotizuojančiai žavi, su gyvuliška lengvai mechaniškai įvairiomis kryptimis judančių žmonių mase.“
Kito dienraščio – „Berlingske“ – recenzentė po premjeros parašė: „Šitoje tamsioje visatoje mes patiriame grupės vienišumą, lydimą sklandaus lengvai įsimenančios „Trentemøller“ elektroninės muzikos ir trankių pulsuojančių ritmų srauto.“
Antrą kartą į festivalį atvykstantis Danijos šokio teatras šįkart atsiveža spektaklį, kurį kurdamas T. Rushtonas grįžo į abstrakčią visatą, dėmesį teikdamas estetikai ir formai. Scenografija ir apšvietimas čia tapo svarbiausiais elementais. Spektaklyje su aštriabriauniais deimantais gretinamas šokio organiškumas galiausiai virsta paprastumu, gražiu nuogu kūnu – viltingos ir jautrios žmonijos simboliu.
„Kuo daugiau investuoji, tuo sunkiau yra vėl paleisti. Galiu vis taisyti ir kas žino, tai gali užtrukti pusę metų, kol spektaklis pagaliau bus sukurtas. Viena privilegijų turint savo trupę yra būtent tęstinumas“, – taip dieną po premjeros, kalbėdamas apie užplūstantį jausmą, kai spektaklis baigtas kurti, sakė T. Rushtonas.
Kad šokis gali tapti neatsiejama gyvenimo dalimi, Timas pajuto dar būdamas penkerių. „Per televiziją pamačiau baletą ir tai mane pavergė!“ – sakė choreografas, tačiau neslėpė, kad vis dėlto sunkiausia buvo apsispręsti – šokėjo ar pianisto keliu pasukti.
Jis mokėsi Aukštojoje karališkojo baleto mokykloje ir iki 1990-ųjų šoko su daugybe Šiaurės Europos trupių. Iš Jungtinės Karalystės į Daniją penktą dešimtį perkopęs Timas persikėlė prieš 26 metus. Atvykęs pradėjo dirbti Danijos karališkajame balete kaip šokėjas, vėliau – kaip choreografas. Jis pasižymėjo kaip klasikinę technologiją naudojantis šiuolaikinio šokio kūrėjas ir 2001 m. buvo paskirtas Danijos šokio teatro meno vadovu.
T. Rushtono darbai dažnai apibūdinami kaip emocijomis grįstas požiūris į žmonių santykių detales. Juose susijungia gyva ir įrašyta muzika, nepakartojamas apšvietimas ir dizaino detalės. Kaip teigė pats choreografas, tai priemonės, padedančios išreikšti žmonių jausmus. Jis nuolat ieško naujų kelių dirbdamas su rašytojais, dizaineriais, kompozitoriais, kitais menininkais. Bendrų tokių paieškų rezultatas – aukščiausio meninio lygio spektakliai.
„Man šokis yra jausmų raiška. Tai kitas bendravimo kelias, kuris prasideda, kai baigiasi žodžiai“, – teigė choreografas.
– O kuo ypatingas šiuolaikinis šokis?
– Dėl neįtikėtinus tempus įgavusios komunikacijos žmonės sugeba greitai keisti asociacijas, tai matyti ir šiuolaikiniame šokyje. Ką žmogus mato scenoje, sujungia su savo patirtimi, su tuo, kuo gyvena visuomenė šiandien, ką jis mato aplinkoje. Dėl šios priežasties šiuolaikinis šokis kaip meno forma yra itin patrauklus – scenoje matome savęs ir savo egzistencijos atvaizdą.
– Jums vadovaujant Danijos šokio teatras tapo laurus skinančia organizacija ir plačiai išgarsėjo pasaulyje. Kaip jums pavyko tai padaryti?
– Kai pradėjau dirbti Danijos šokio teatre, pamačiau galimybę kurti ką nors originalaus. Nors trupė turėjo daug potencialo, nebuvo pernelyg paveikta istorijos – todėl nebuvo apkrauta užslėptais lūkesčiais. Mums pavyko pritraukti reikiamą finansinę paramą ir populiariausius šiuolaikinius šokėjus, samdant kvalifikuotus tiek trupės, tiek administracijos darbuotojus prisiimti asmeninę atsakomybę už trupės viziją ir pažangą.
– Kalbant apie spektaklio kūrimą, kas yra sunkiausia?
– Labai sunku kiekvieną kartą pataikyti tiesiai į dešimtuką. Neužtenka tik gero spektaklio su gerais šokėjais. Taip pat reikia tinkamos temos tinkamu laiku, nukreiptos į tinkamą auditoriją. Sunku pataikyti į ateities paradigmas, kai turi planuoti spektaklį keletui metų į priekį.
– Kas jums kaip kūrėjui svarbiausia?
– Svarbiausia, žinoma, meninis bendradarbiavimas su šokėjais. Taip pat, kad esu apsuptas savo profesionalių darbuotojų, turiu atitinkamą ramybę ir galiu sutelkti dėmesį į spektaklio kūrimą.
Daugybę apdovanojimų už geriausią metų spektaklį ir kitokių prizų pelnęs T. Rushtonas choreografiją yra kūręs Danijos bei Švedijos karališkiesiems baletams, Nacionaliniams Škotijos, Suomijos, Norvegijos, Latvijos baletams, Pekino šokio teatrui ir kitiems. 2011-aisiais už nuopelnus šokiui karalienė Elžbieta II T. Rushtoną paskelbė Britų imperijos ordino nariu.
Spektaklis „Juodasis deimantas“ Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje – gegužės 15 d. 18.30 val. Bilietai – Tiketa.lt.
