„Auksiniu scenos kryžiumi“ už teatrą vaikams apdovanotas režisierius Antanas Gluskinas Juozo Miltinio dramos teatre pastatė romantinę dramą „Anė iš Žaliastogių“ pagal Kanados rašytojos Lucy'ės Maud Montgomery to paties pavadinimo romaną.
Našlaitė morkų spalvos plaukais – Inga Jarkova
Vaikų namų augintinės našlaitės Anės – svajoklės mergaitės morkų spalvos plaukais, kurios niekas nenori įvaikinti, „nes ji – ne berniukas“, vaidmenį sukūrė jauna teatro režisierė ir aktorė Inga Jarkova (šiemet sėkmingai debiutavusi pjesėje „Laisvi drugeliai“).
„Anė iš Žaliastogių“ – gerumu ir švelnumu persunkta romantinė drama apie vaiko vaizduotės jėgą, draugystę, pirmąją meilę, savo vietos pasaulyje ieškojimą, pasiaukojimą dėl artimų žmonių. Tai spektaklis šiandien „nemadingomis“ temomis.
Kaip teigia režisierius A.Gluskinas, Lietuvos vaikai šiandien apvogti, nes diduma jų žiūrimų filmų – ne aukščiausio lygio produkcija. Namie dažnai tvyro tėvų skyrybų skausmas, mokykloje – paauglių smurto problemos. Vaikus slegia per didelis agresyvios informacijos srautas iš aplinkos – interneto, televizijos, o tai slopina emocijas. Vaikai vis mažiau skaito knygų.
Siekdamas užpildyti dramaturgijos ir spektaklių trūkumą vaikams, Juozo Miltinio dramos teatras stengiasi išlaikyti tradiciją – kasmet pastatyti po vieną „tikrą“ spektaklį jauniesiems žiūrovams. Tėveliai, mamytės, močiutės, krikštatėviai ar mokytojai, atvedę vaikus ir paauglius žiūrėti šios jaudinančios, aktorių jautriai pasakojamos istorijos, nesigailės – turės apie ką pakalbėti su vaikais grįžę namo…
Spektaklyje vaidina: Inga Jarkova, Eleonora Koriznaitė, Laimutis Sėdžius, Toma Razmislavičiūtė, Ligita Kondrotaitė, Deividas Rajunčius, Jolita Skukauskaitė.
Scenografiją ir kostiumus sukūrė Anželika Šulcaitė, sceninį judesį – choreografas Donatas Bakėjus.
Rašytoja, išlaikiusi atmintyje vaikystę
L.M.Montgomeri gimė 1874 m. lapkričio 30 d. Kanadoje, Princo Edvardo saloje, Kliftaune. Mirė 1942 m. balandį, palaidota Kevendiše (Cavendisch), knygoje vadinamame Evonliu.
Rašytojos pirmoji knyga „Anė iš Žaliastogių“, pasirodžiusi 1908 m., išsyk tapo bestseleriu ir pakartotinai išleista dar šešis kartus. Skaitytojams pageidaujant, rašytoja „augino“ savo heroję dar dvidešimt metų ir parašė dešimt knygų apie rusvaplaukės našlaitės gyvenimą Evonlyje.
Anės istorija turi realius prototipus, romane daug autorės autobiografinių detalių. Būdama vos dvejų metukų, Modė neteko mamos. Ją užaugino seneliai, todėl knygose apie Anę taip šiltai ir įtikinamai atskleisti bevaikių, senyvo amžiaus brolio ir sesers Matijaus ir Merilės charakteriai. Mergaitė buvo griežtokai auklėjama, dažnai jautėsi vieniša, tačiau nuostabi Princo Edvardo salos gamta ugdė jos vaizduotę, turtino vidinį pasaulį.
L.M.Montgomeri vertinama kaip rašytoja, genialiai menanti savo vaikystės išgyvenimus, suvokianti vaiko sielą ir mokanti giliai paveikti skaitytojus.
Markas Tvenas, perskaitęs „Anę iš Žaliastogių“, knygos autorei parašė, kad „literatūroje tokio mielo, tokio jaudinančio, tokio žavaus vaiko paveikslo nebuvo nuo Alisos laikų“ (turėta galvoje Luiso Kerolo „Alisa Stebuklų šalyje“, 1865 m.)
„Anė iš Žaliastogių“ buvo mėgstamiausia švedų rašytojos Astridos Lindgren vaikystės knyga. Augdama Astrida žaidė ir vaidino siužetus iš romanų apie Anę. Galbūt todėl tarp Anės Šerli ir Pepės Ilgakojinės esama išvaizdos ir sielų giminystės.
Lietuviškai romanas pasirodė 2001 m. Iš anglų kalbos išverstos dvi dalys: „Anė iš Žaliastogių“ ir „Anė iš Evonlio“ (vertė Viltaras Alksnėnas).
Į pirmąją spektaklio peržiūrą režisierius A.Gluskinas pakvietė 100 vaikų iš Panevėžio daugiavaikių šeimų, Pradinės mokyklos ir A.Bandzos vaikų globos namų. Paklausti, kas labiausiai patiko, žiūrovai nuoširdžiai sušuko: „Viskas!“ Vėliau negailėjo patarimų režisieriui, kaip dar labiau patobulinti pjesę.
Tikimės, kad šis pastatymas „bus pasmerktas sėkmei“ kaip ir „Laisvi drugeliai“, spalio mėnesį pelnę Žiūrovų simpatijų prizą respublikiniame profesionaliųjų teatrų festivalyje.
