„Mūsų naujojo sezono šūkis – „100 priežasčių emigruoti į kultūrą“. Jis nėra tik refleksija į šiandieninę politikų ir kultūrininkų aštrėjančią diskusiją apie kultūros reikšmę mūsų gyvenime, bet tai taip pat žvilgsnis į mūsų kūrybos paskirtį ir kūrybos poveikį žiūrovui. Atstovaujame kuriančiuosius, tad mūsų rūpestis – plėsti gilesnį pamatinį kultūros suvokimą, vystyti probleminį dialogą apie tai, kas vyksta pasaulyje, skatinant visuomenę tapti pasaulio dalimi ir prisiimti dalyvio vaidmenį. Šio sezono premjerose ypač ryškus santykis su šalia esančiu Kitokiu. Jis turi būti grįstas kultūra. Juk galima toleruoti, bet nekęsti, tačiau reikia išmokti toleruoti ir priimti. O tai reikalauja pagarbaus santykio su šalia esančiu Kitokiu. Apie tai, manau, mąstyti valstybės šimtmečio proga yra atsakingiausia, nes ši abipusė pagarba ir gali garantuoti ateitį“, – sezono viziją pristatė teatro vadovas Egidijus Stancikas.
Iki šių metų pabaigos teatre numatomos keturios premjeros. Net trys režisieriai – Vaidotas Martinaitis, Paulius Markevičius, Kamilė Gudmonaitė – Nacionaliniame Kauno dramos teatre spektaklius pristato pirmąjį kartą. Ketvirtąją sezono premjerą įgyvendins su Nacionaliniu Kauno dramos teatru kūrybiškai suaugęs režisierius Gintaras Varnas. Laukiami kūrybos vaisiai – impresija vaikams ir šeimai, spektaklis karo pabėgėlių tema, sceninė utopija apie trijų didžiųjų religijų susitaikymą ir netradicinė mongolų mito ir nūdienos realybės samplaika. Po Naujųjų – jau patvirtintos dar dvi premjeros: režisierės Eglės Kižaitės dokumentinis spektaklis, skirtas itin jautrioms ir aktualioms paauglių problemoms bei komedija pagal klasikinę Molière pjesę „Tariamas ligonis“. Jos imsis aktorė ir režisierė Inesa Paliulytė.
Vizualinis burtas mažųjų auditorijai
Sezoną pradės premjera pagal Maurice‘o Maeterlincko pjesę „Žydroji paukštė“, kurią režisuoja aktorius ir režisierius Vaidotas Martinaitis. Premjera vyks Didžiojoje scenoje rugsėjo 9, 10, 17 dienomis. Scenografiją kuria dailininkas Artūras Šimonis, kostiumus – Aleksandra Jacovskytė, muzikos autorius – Antanas Jasenka, vaizdo projekcijų – Vladimiras Šerstabojevas. Vizualus spektaklis skiriamas įvairaus amžiaus žiūrovams.
Daugiau nei prieš šimtą metų sukurtos alegorinės belgų poeto ir dramaturgo pasakos siužetas tarytum labai aiškus – du vaikai leidžiasi į kelionę ieškoti Žydrosios paukštės sergančiai mergaitei, tačiau pjesės autorius didžiausią dėmesį skiria dvasinio pasaulio reiškiniams ir juos perteikia simboliniais vaizdais, sugretina gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius. Spektaklio režisierius Vaidotas Martinaitis šiame pastatyme akcentuoja minties aiškumą ir vizualinį burtą: „Nebaisu būti sentimentaliu, nes norisi pasibelsti į vaikų sielas – technologijų amžius daro vaikams įtaką – buksuoja jų emocinis pasaulis. Vaikai puikiai komunikuoja technologijomis, tačiau bendravimas akis į akį juos glumina. Spektaklio mintis – būti drąsiu ir pamatyti viską.“ „Žydrojoje paukštėje“ vaidina net dvidešimt keturi aktoriai. Pagrindinius Tiltilio ir Mitilės vaidmenis kuria aktoriai Saulius Čiučelis ir Giedrė Žaliauskaitė.
Dvi premjeros su „Utopia“ teatru
Naujajame sezone net dvi premjeros gims bendradarbiaujant su Teatru „Utopia“ – „4“ pagal rusų autoriaus Viktoro Pelevino romano „Čiapajevas ir Pustota“ tekstus ir mongolų mitą, kurią režisuos jaunosios kartos režisierė Kamilė Gudmonaitė bei Gottholdo Ephraimo Lessingo pjesės „Natanas Išmintingasis“ sceninė versija. Ją įgyvendins režisierius Gintaras Varnas.
Režisierės Kamilės Gudmonaitės spektaklis vyks netradicinėje erdvėje, o premjera numatoma lapkričio pabaigoje. Spektaklyje „4“ meninėmis priemonėmis bus bandoma atspindėti seną mongolų mitą apie Amžinąjį Nesugrįžimą. „Tai minties šuolių, ironijos ir paradoksų derinys, kuriame kasdienė realybė derinama su Rytų kultūrų mitologija, o žemoji gatvės kultūra su dvasiniais apmąstymais. Spektaklyje bus aptarinėjami dalykai, kurie, ko gero, neįmanomi būti aptarinėjami, o laisvoji sąmonė neatsako už savo sąmoningumą“, – būsimą premjerą pristatė spektaklio inscenizacijos autorė ir režisierė.
Režisierius Gintaras Varnas imsis jam artimos humanistinės medžiagos – vokiečių literato G. E. Lessingo pjesė „Natanas Išmintingasis“ (1779 m.), kurioje kalbama apie trijų pasaulio religijų – judaizmo, islamo ir krikščionybės susitaikymą. Pjesės veiksmas vyksta XII amžiaus Jeruzalėje, kur susitinka trijų skirtingų religijų atstovai – žydas/judėjas Natanas, krikščionis vienuolis tamplierius ir musulmonas sultonas Saladinas. Pasak režisieriaus Gintaro Varno, svarbu ne religijų skirtumai, o tai, kas visus vienija: „Vienintelė tikra religija – meilė. Ir tai, kad visi mes šiame pasaulyje esame vienos šeimos nariai.“ Nūdienos aktualijų fone ši medžiaga itin glaudžiai siejasi su karo tematika, religinių regionų poslinkiu ir pan. Spektaklio scenografiją kurs scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumus – Juozas Statkevičius. Prie šio spektaklio sukūrimo prisideda Gėtės institutas (Goethe-Institut, Vilnius) ir Mozės Mendelsono fondas. Pirmą kartą Lietuvos teatro scenoje statomos pjesės premjera numatoma Didžiojoje scenoje gruodžio pradžioje.
Teatro „Utopia“ vadovo Antano Obcarsko nuomone šiems pastatymams Nacionalinis Kauno dramos teatras pasirinktas dėl atvirumo ir noro pristatyti jauniausios kartos režisierę Kauno žiūrovams bei kūrybinės atmosferos sutelktumo, ypač reikalingo grandiozinio spektaklio „Natanas Išmintingasis“ sukūrimui.
Spektaklis pabėgėlių tema
Režisieriaus G.Varno pastatyme paliestą geopolitinę temą pratęs ir jaunosios kartos režisierius Paulius Markevičius. Jis kartu su dramaturge Birute Kapustinskaite lapkričio 11, 12, 14 dienomis pristatys premjerą „Pranašo mirtis“ pagal libaniečių rašytojo ir filosofo Kahlilo Gibrano (1883-1931) trilogiją „Pranašas“, „Pranašo sodas“ ir „Pranašo mirtis“, kuri dėl autoriaus mirties nebuvo baigta. Spektaklis ir kuriama pjesė savotiškai apibendrins pirmąsias dvi trilogijos dalis ir siūlys autentišką trečiosios dalies variantą, sukurtą remiantis XXI amžiaus patirtimi, kuomet Europai susidūrus su pilietinių bei religinių karų Artimuosiuose Rytuose padariniais, pabėgėliai yra viena aktyviausių bendrakultūrinių socialinių problemų. Spektaklio ašis – politinio perversmo metu priversto palikti savo šalį žmogaus istorija, jo kova už išlikimą, laisvės troškimo ir politinių bei biurokratinių sistemų kaktomuša. Režisierius P. Markevičius šiame projekte užsibrėžęs kalbėti apie silpnųjų ir stipriųjų sąvoka šiandieninėje visuomenėje, nagrinėti pabėgėlių problematikos bei kuriamo jų įvaizdžio pliuralizmą.
Dokumentinis spektaklis ir „Tariamo ligonio“ adaptacija
Kūrybiniam tempui neslūgstant, 2018 metų pradžioje laukiama premjera pagal klasikinę Molière pjesę „Tariamas ligonis“. Ją savitai perteiks aktorė ir pripažinimą pelniusių spektaklių „Astrida“, „Liūdnas Dievas“, „Anderseno gatvė“ režisierė bei dramaturgė Inesa Paliulytė. Pasak spektaklio idėjos autorės, jai šiame pastatyme norisi kalbėti apie sudėtingą ir dvilypę aktoriaus profesiją. Pavymui seks režisierės Eglės Kižaitės projektas „Linija užimta“. Spektaklių vaikams ir jaunimui kūrėja analizuos jautrias paauglių problemas, tokias kaip patyčios, nesusikalbėjimas su bendraamžiais, tėvais ir mokytojais. Dokumentinis spektaklis gims bendradarbiaujant su pagalbos tarnybos „Vaikų linija“ profesionalais ir savanoriais, jaunimu. Pjesę šiam pastatymui kurs dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Kūrėjai nusiteikę išanalizuoti daug informacijos, faktų, statistikos, gyvų liudijimų, atsiminimų ir sukurti aktualų spektaklį.
