Spektaklyje vaidina Klaipėdos dramos teatro aktorius Igoris Reklaitis. „Produkto“ kompozitorius – Gintaras Kizevičius, scenografas – Artūras Šimonis.
Monospektaklis sukurtas pagal šiuolaikinės dramaturgijos krikštatėvio, legendinio britų dramaturgo, aktoriaus ir žurnalisto Marko Ravenhillo pjesę. „Produkte“ aktorius Igoris Reklaitis persikūnija į prodiuserį, antrarūšių filmų aktorei pristatantį savo naują scenarijų, turintį ją paversti žvaigžde. Jo siūlomame „produkte“ pagal visus rinkos dėsnius susipina erotika, meilė, terorizmas ir religinis fundamentalizmas. M. Ravenhillo „Produktas“ – sumani šiuolaikinės visuomenės fantomų satyra, demaskuojanti masinės informacijos priemonių manipuliacijas žmonių sąmone.
Pasak režisieriaus Tomo Jašinsko, šis pasakojimas apie tai, kaip absurdiškos istorijos veikia žmones, kaip visa tai niveliuoja visas didžiąsias žmogiškąsias vertybes.
„Ši istorija – ne vien tragifarsas apie terorizmą tiesiogine prasme. Tai terorizmo prieš artimą ir patį save atskleidimas“, – teigia režisierius.
Markas Ravenhillas (g. 1966) yra vienas sėkmingiausiai dirbančių ir labiausiai gerbiamų savo kartos dramaturgų. Debiutavo sensacinga pjese „Shopping and Fucking“, pastatyta Royal Court teatre 1996 m., netrukus perkelta į West Endą, o paskui pradėta statyti visame pasaulyje. Vėliau parašė pjeses „Faustas yra miręs“, „Rankinė“, „Keletas tikslių polaroidinių nuotraukų“, „Motušės Klap viešnamis“ ir kt. 2006 m. Markas Ravenhillas lankėsi Lietuvoje, festivalyje Naujosios dramos akcija'06, kur pats vaidino savo pjesėje „Produktas“. Tuomet teatro kritikė Alma Braškytė rašė: „Naujosios pjesės „Produktas“ atveju kalbama nebe apie realijas, gyvenimo būdą, o apie tai, kas sklinda daug greičiau, kas šią pat sekundę gali būti pertransliuota mass media kanalais. Mat „Produktas“ – pjesė pjesėje, tiksliau – kino scenarijus su minimaliais tą scenarijų aktorei skaitančio prodiuserio įsiterpimais. (...) Galima tai pavadinti tarantiniška parodija teatro scenoje, ar tiesiog trisluoksnės ironijos produktu. Pagrindiniai Ravenhillo ironijos taikiniai – naujausi suvokimo stereotipai, padaliję šiandieninį pasaulį į demokratiškuosius dekadentiškus vakariečius ir nuožmius disciplinuotus musulmonus, komercinio kino klišės, ir galiausiai – tiesiog vyriškos fantazijos apie moteris.“
Režisierius Tomas Jašinskas, prieš pusmetį baigęs teatro režisūros studijas V. Mejerholdo centre (Rusija, Maskva), sėkmingai tęsia darbus. Jo Lietuvoje kurtas diplominis spektaklis pagal N. Gogolio „Pamišėlio užrašus“ nukeliavo į teatrų festivalius Maskvoje ir Makedonijoje, Maskvoje režisuotas monospektaklis pagal A. Camus „Krytį“ sėkmingai rodomas Rusijos sostinės teatruose, o spektaklis apie K. Binkį „Keturiais vėjais“ įtrauktas į Valstybinio jaunimo teatro repertuarą. Šiemet T. Jašinsko planuose – F. Schillerio „Plėšikai“ Kauno valstybiniame dramos teatre.
Klaipėdos dramos teatro aktorius Igoris Reklaitis teatre suvaidinęs virš pusšimčio vaidmenų, kurių įsimintiniausi – Gydytojas (A. Strindbergo „Kelias į Damaską“; rež. O. Koršunovas), Verneris (M. von Mayenburgo „Šaltas vaikas“ rež. O. Koršunovas). Už pastarąjį vaidmenį aktorius apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.
