Minske įsikūręs vienintelis Baltarusijoje muzikinis teatras gruodžio 1 d., sekmadienį, 18.00 val. publikai pristatys pasaulinę šlovę pelniusią Ruggero Leoncavallo operą „Pajacai“. Gruodžio 10 d., antradienį, 18.30 val. uostamiesčio scenoje – Kaliningrado srities dramos teatro trupė bei ispanų dramaturgo Chasinto Grau tragikomiško farso „Senjoras Pigmalijonas“ pagrindu sukurtas spektaklis „Lėlės“.
Juokis, Pajace!
Ruggero Leoncavallo muzikinė drama „Pajacai“ – pasaulinio masto muzikos šedevras, kurio premjera 1892 m. įvyko Milane. Žaibišku greičiu visame pasaulyje išpopuliarėjusioje operoje skirtingu metu vaidmenis yra sukūrę tokios scenos žvaigždės kaip Enrico Caruso, Luciano Pavarotti, Placido Domingo, Fiodoras Šaliapinas, Dmitrijus Chvorostovskis kiti. Baltarusijos valstybinio muzikinio teatro repertuare tai trečioji opera (muzikinė drama), kurios premjera Minsko scenoje įvyko 2012 m. (režisierė – Ana Motornaja, dirigentas – Olegas Lesunas).
„Operos siužetas – gyvenimiškas. Todėl nors kartą tikrai mylėję, šiame spektaklyje atras daugybę sau pažįstamų situacijų, – sakė spektaklio režisierė Ana Motornaja. – Su savo žiūrovu norėjome pasikalbėti apie tai, kas yra teatras, o kas – realus žmogus. Taip pat apie ribas tarp žaidimo ir gyvenimo. Juk visi žmonės gyvenime kartais žaidžia, o aktoriai – gyvena.“
Pajacas – klounas, juokdarys, besilinksminantis scenoje net ir tuomet, kai į jo gyvenimą įsiveržia nenumaldomos aistros. Tokia ji – įvairialypė pajaco Kanijo figura. Vienu metu jis pavydus, lyg W. Shakespeare‘o Otelas, kitu – kenčiantis kaip Hamletas. Išdavystės ir pavydo drama Kanijo gyvenime išprovokuoja žmogžudystę scenoje. Tačiau publikai atrodo, jog visa tai – tik įmantrus žaidimas.
Meilės ir pavydo dramos muzikos ir libreto autorius buvo pats R. Leoncavallo. Kurdamas „Pajacų“ siužetą kompozitorius, pasak jo paties, grįžo į savo vaikystės prisiminimus. Mat R. Leoncavallo tėvas dirbo teisme. Būdamas paauglys, būsimasis kompozitorius dalyvavo aktoriaus, nužudžiusio savo neištikimą žmoną, teisme. „Aš nė kiek nesigailiu dėl savo poelgio! – šaukė jis teismo salėje. – Padaryčiau tą patį dar ir dar kartą!”
1892 m. „Pajacus“ pirmąkart pastačius Milane, jau po metų sekė operos premjeros Didžiosios Britanijos, JAV, Rusijos ir kitų šalių operos teatruose. Kuomet XX a. pradžioje bene geriausiai žinomą operos ariją „Vesti la giubba“ įrašė Enrico Caruso, šis įrašas tapo pirmuoju pasaulyje, parduotu milijono kopijų tiražu. Paradoksalu, „Pajacai“ buvo vienintelė verizmo šalininko R. Leoncavallo opera, sulaukusi tokios didelės sėkmės – didžiąją dalį gyvenimo kompozitorius dirbo pianistu restorane.
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre Minsko muzikinio teatro artistai su R. Leoncavallo opera „Pajacai“ viešės gruodžio 1 d.
Scenoje – superlėlės
Gruodžio 10 d. uostamiesčio muzikinio teatro scenoje Kaliningrado srities dramos teatras parodys vieną ryškiausių ir stilingiausių savo spektaklių – farsą „Lėlės“, sukurtą Chasinto Grou tragifarso „Senjoras Pigmalijonas“ motyvais.
Komiškas, dinamiškas, spalvingas spektaklis, prikaustantis įspūdinga muzika, išraiškinga personažų plastika ir jaudinančiu pasakojimu, pateiks intrigą, kurios žiūrovai, galime lažintis, negalės išnarplioti iki pat paskutinės spektaklio minutės.
Ispanų dramaturgo Ch. Grau (1877–1958) tragikomiško farso „Senjoras Pigmalijonas“ pagrindu tapo mitologinis siužetas apie skulptorių Pigmalijoną, sukūrusį nuostabią skulptūrą ir ją įsimylėjusį. Žymus rusų teatro veikėjas Valerijus Beliakovičius perrašė Ch. Grau pjesę pagal šiuolaikinio žmogaus pasaulėjautą.
Jo Pigmalijonas kuria superšiuolaikinį teatrą ir superidealias lėles – nuostabiai artistiškas, užvaldytas beprotiško populiarumo ir tuo besinaudojančias. Tačiau kartą, gastrolių Ispanijoje metu, paliktos be savo kūrėjo priežiūros, laisvos ir savarankiškos, jos pasirodo esančios bejėgės.
„Lėlės“ – tai himnas tikriems aktoriams, nes talentas ir kūrybinė dvasia priklauso tik gyvam teatrui.
Taip metaforiškai spektaklio režisierius, dailininkas, muzikinio apipavidalinimo autorius Viačeslavas Vitichas prabyla apie žmogaus orumą, laisvę ir kūrybą, apie ribas tarp tikro jausmo ir imitacijos. Pavergtas negali būti niekas, net lėlė. Tačiau kai kurie tai supranta tik pačiame gyvenimo saulėlydyje...
Spektaklyje „Lėlės“ pasirodys nusipelnę Kaliningrado srities dramos teatro menininkai ir jaunosios kartos artistai – net 18 aktorių. 2012 metais už darbą spektaklyje „Lėlės“ jie buvo apdovanoti specialiu konkurso „Savas veidas“ prizu.
