Pradėdama spaudos konferenciją, skirtą E.Balsio 100-mečio renginių programai, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė L.Vilimienė pažymėjo, jog teatras didžiuojasi galėdamas tapti kraštiečio kompozitoriaus jubiliejinių metų centru iš šiai progai nuosekliai rengėsi iš anksto.
„Jau sausio 15-ąją klaipėdiečius pakviesime į iškilmingą E.Balsio kūrinių koncertą Žvejų rūmuose. Rugpjūčio 16 ir 17 d. Palangos koncertų salėje klausytojams bus pristatyta šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ premjera, o lapkričio 22 ir 24 d. vėlgi Žvejų rūmuose Lietuvos scenon po ilgos pertraukos sugrįš ir kompozitoriaus opera „Kelionė į Tilžę“, – teigė L.Vilimienė.
Muzikologė Jūratė Katinaitė ir kompozitoriaus dukra Dalia Balsytė pasakojo, kad Lietuvos pajūris buvo labai svarbus šiam kompozitoriui: Baltijos didybė kompozitorių įkvėpdavo rašyti muziką, jūrą jis vienaip ar kitaip atvaizdavo įvairiuose savo kūriniuose.
Buvę jo mokiniai susibūrė į E.Balsio 100-mečio renginių organizacinę grupę, sudariusią įvairiapusišką šios progos paminėjimo programą. Ji bus įgyvendinama ne tik pajūryje, bet ir sostinėje: rudenį Vilniuje planuojama surengti pirmąjį tarptautinį E.Balsio jaunųjų kompozitorių konkursą bei pristatyti visuomenei atnaujintą E.Balsio skverą šalia senojo Žvėryno tilto.
Koncertas E.Balsio jubiliejinių metų pradžiai
Iškilmingame sausio 15-osios koncerte nuskambės 1954 m. E.Balsio parašytas Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui. Jį atliks jauna, užsienyje mokslus baigusi klaipėdietė smuikininkė Lina Marija Songailė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras.
Antroje koncerto dalyje klausytojai išgirs Siuitą simfoniniam orkestrui iš vienintelio E.Balsio sukurto baleto „Eglė žalčių karalienė“. Ji taps savotiška įžanga į kitą būsimą E.Balsio jubiliejinių metų premjerą – to paties pavadinimo šokio spektaklį. Pagal lietuvių liaudies pasakos siužetą sukurta „Eglė žalčių karalienė“ tiks ne tik gilesnius jos prasmių kodus lukštenantiems suaugusiems, bet ir pasakas mėgstantiems vaikams bei paaugliams.
„Eglė žalčių karalienė“ – naujos kartos akimis
XX a. lietuvių muzikos klasiko E.Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ išlieka vienu populiariausių šio žanro nacionalinių kūrinių. 1960 m. gegužės 14 d. LNOBT įvyko pirmojo baleto pastatymo, kurį sukūrė choreografas Vytautas Grivickas, premjera. Ji susilaukė puikių įvertinimų, tad jau tų pačių metų vasarą E.Balsiui už „Eglę žalčių karalienę“ buvo paskirta valstybinė premija. Vėliau baletas toje pačioje scenoje skirtingų choreografų buvo pastatytas dar tris kartus – 1976, 1995 ir 2015 m. Be to, 1965 m. jis buvo ekranizuotas ir tapo pirmuoju filmu-baletu Lietuvos kino istorijoje.
„Eglė žalčių karalienė“ – ryškus savojo meto šalies muzikos kultūros reiškinys. Baleto libretą, remdamasis Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema, parašė pats kompozitorius, akcentuodamas su baleto specifika susijusius elementus. E.Balsys, kaip scenaristas ir kompozitorius, išryškino mitologinius pasakos pradus, intensyviai plėtojo pagrindinių pasakos veikėjų Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, liaudies muzikos motyvų plėtojimas.
Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas ir scenografas Marijus Jacovskis stengsis kūrinį „perskaityti“ naujai ir patraukliai pristatyti nūdienos publikai. M.Rimeikis 2018 m. pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už LNOBT sukurto Mindaugo Ubaičio baleto „Procesas“ choreografiją.
Dirigentas Modestas Barkauskas, 2017 m. laimėjęs trečią vietą prestižiniame tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Lenkijoje, šiuo metu yra Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, garsėjančio universalumu, profesionalumu bei menine vaizduote, meno vadovas. Kūrybinės komandos sumanymą erdvėje realizuos scenografijos dailininkas Marijus Jacovskis, kurio rankos palytėti muzikos ir dramos pastatymai pripažinimo sulaukia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
„Kelionė į Tilžę“ po 40 metų
E.Balsio jubiliejinių renginių ciklą užbaigs vienintelės šio kompozitoriaus operos „Kelionė į Tilžę“ premjera Klaipėdos Žvejų rūmuose. Opera buvo sukurta 1980 m. pagal iškilaus vokiečių rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano (1857–1928 m.), gimusio Macikų kaime netoli Šilutės, meilės trikampį gvildenančią to paties pavadinimo apysaką.
Pirmoji ir lig šiol vienintelė operos „Kelionė į Tilžę“ premjera 1980 m. birželio 29 d. įvyko LNOBT: pastatymą sukūrė dirigentas Jonas Aleksa, režisierius Rimantas Siparis ir dailininkas Feliksas Navickas. Vėliau opera Lietuvoje nebuvo statoma, tad Klaipėdoje ji atgims po beveik keturis dešimtmečius trukusios pertraukos.
Svarbesni E.Balsio operos partitūros bruožai – ekspresionizmo elementai ir dodekafoninė technika. Aštraus siužeto, ryškių dramaturginių linijų ir įsimintinų charakterių kupinas kūrinys, naujam gyvenimui prisikelsiantis Klaipėdos scenoje, laikomas ne tik ryškiu E.Balsio kūrybos perlu, bet ir vienu moderniausių savojo laikotarpio nacionalinės scenos veikalų.
Operos kūrybinei komandai vadovaus Gytis Padegimas, pirmasis iš lietuvių režisierių pradėjęs statyti spektaklius užsienio teatruose ir bendradarbiauti su Vakarų Europos menininkais. Nuo pat savo kūrybinio kelio pradžios jis kryptingai domėjosi lietuvių autorių kūryba. Šiandien G.Padegimo režisūrinį „kraitį“ sudaro 106 pastatyti spektakliai, iš jų 31 – pagal lietuvišką dramaturgiją.
Operos „Kelionė į Tilžę“ muzikos vadovu taps Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr. dirigentas Tomas Ambrozaitis, scenografiją pakviesta kurti Birutė Ukrinaitė. Ji kartu su režisieriumi G.Padegimu įvairiuose teatruose dirba jau 20 metų ir vizualiai yra apipavidalinusi net 50 spektaklių.
Pagrindinius vaidmenis operoje atliks ne tik klaipėdiečiai, bet ir sostinės solistai. Indrės partiją dainuos Viktorija Miškūnaitė ir Rasa Ulteravičiūtė, jos vyro Anso – Tadas Jakas ir Tomas Pavilionis, Anso meilužės Bušės – Eglė Šidlauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė, Indrės tėvo Jakštaičio – Vilius Trakys ir Steponas Zonys, o kaimynės Anės – Dalia Kužmarskytė.
Edukacijai – sutrumpintos versijos
Įdomu, jog šįkart scenai bus rengiama pora tiek E.Balsio operos, tiek jo baleto versijų – pilna ir sutrumpinta (45 min trukmės). Pastaroji bus skirta šalies miestų ir miestelių salėms, edukacinėms pamokoms pajūrio regiono mokyklose ir bendruomenėse. Sutrumpintomis E.Balsio scenos kūrinių versijomis bus siekiama kompozitoriaus kūrybą pristatyti kuo platesniam visuomenės ratui, tokiu būdu formuojant ir ugdant visų amžiaus grupių publikos skonį ir poreikį profesionaliajam scenos menui.
Planuojama rengti susitikimus su spektaklių kūrėjais ir pagrindinių vaidmenų atlikėjais. Vyks žaismingi abiejų veikalų pristatymai regionuose bei netikėtose Klaipėdos vietose: traukiniuose, stotyse, kavinėse, mokyklose, aukštojo mokslo įstaigose. Teatras palaipsniui ves publiką modernaus scenos meno pažinimo kryptimi, skiepydamas pajūrio krašto žiūrovams meilę šiuolaikiškoms klasikos interpretacijoms.
Lietuvio tautinei sąmonei artimi siužetai, pamario krašto tematika, šiuolaikiškai sukomponuota muzika, stilinga scenografija bei kostiumai darys spektaklius patrauklius įvairioms žiūrovų grupėms, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, socialinės ir ekonominės padėties.
E.Balsys ir Klaipėda
Vieno talentingiausių pokario kartos kompozitorių Eduardo Balsio pažintis su muzika prasidėjo pajūrio krašte, 1929–1939 m. jam besimokant Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Čia būsimasis kompozitorius dainavo gimnazijos moksleivių chore ir grojo pučiamųjų orkestre, be to, turėjo galimybę klausytis Klaipėdoje gastroliuojančių muzikantų koncertų ir Valstybės teatro atvežamų operų spektaklių.
1939-aisias jis įstoja į Karo mokyklą Kaune, tačiau dėl užgriuvusios sovietų okupacijos joje tesimoko metus ir grįžta į Palangą, kur jo tėvai statosi namą. 1941–1945 m., vykstant karui, mokytojauja Kretingos gimnazijoje, diriguoja moksleivių chorui, jo repertuarui kuria dainas.
1945 m. E.Balsys pradėjo studijuoti kompoziciją Kauno valstybinėje konservatorijoje ir nuo to laiko tėvų namuose Palangoje, dabartinėje J.Šliūpo gatvėje, tebūdavo svečias. Tačiau būtent čia, Palangoje, jis su šeima daugelį metų leisdavo vasaras, čia parašė ir nemažai savo kūrinių.
E.Balsys – vienas žymiausių Lietuvos kompozitorių-marinistų, Klaipėdos ir Baltijos jūros tematikai paskyręs nemažai savo kūrinių. Tai – ne tik baletas „Eglė žalčių karalienė“ ir opera „Kelionė į Tilžę“, bet ir poema styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“, o taip pat kelios dešimtys pajūrio tematikai skirtų populiariomis tapusių ir lig šiol klaipėdiečių prisimenamų dainų.
