Gastroles Palangoje Klaipėdos dramos teatras pradės rugpjūčio 8-ąją jau legendiniu tapusiu spektakliu – kroatų dramaturgo Miro Gavrano „Viskas apie moteris“, režisuotu šviesaus atminimo režisierės Dalios Tamulevičiūtės. Tai vienas tų spektaklių, kuriuos tiesiog būtina pamatyti – o pamačius kartą, norisi išvysti šį puikų kūrinį vėl ir vėl. Spektaklis – kelių festivalių laureatas, pelnė prizus Tarptautiniame teatrų festivalyje Albanijoje, teatrų festivaliuose Lietuvoje, sėkmingai pasirodė Europos teatrų festivalyje Rumunijoje.
Spektaklyje vaidina Klaipėdos dramos teatro scenos žvaigždės Nelė Savičenko, Valentina Leonavičiūtė ir Regina Šaltenytė. Jų aktorinę meistrystę šiame spektaklyje tiesiog sunku pergirti. Kiekviena jų spektaklyje vaidina net po penkis skirtingo amžiaus personažus. „Viskas apie moteris“ skiriamas anaiptol ne tik silpnajai lyčiai. Daugeliui vyrų rūpi įspėti, kas slepiasi tose žavingose moterų galvelėse...
Rugpjūčio 9-ąją žiūrovų lauks sąmoju bei elegancija žaižaruojanti prancūzų dramaturgo Erico Emmanuelio Schmitto komedija „Paleistuvis“ – beje, jos kino versiją (angl. pav. The Libertine; 1990) žiūrovams tikriausiai irgi teko matyti. Pjesės dialogai primena aukščiausio lygio fechtuotojų susirėmimą – čia nuolat žyra paradoksų ir žaismės kibirkštys. Pagrindinis pjesės herojus – XVIII a. prancūzų enciklopedistas, laisvamanis filosofas Denis Diderotas, bebaigiantis rašyti enciklopediją ir netikėtai susidūręs su problema: kaip surasti tikslų enciklopedinį apibrėžimą žodžiui „moralė“?
Senam libertinui tai sunkiai išsprendžiamas uždavinys... Definiciją surasti jam netikėtai padeda ponia Terbuš, žavinga aferistė ir sena Diderot bičiulė... Spektaklio režisierius – komedijos žanro meistras Povilas Gaidys. Pagrindinius „Paleistuvio“ personažus vaidina įžymūs teatro aktoriai Vytautas Anužis ir Nelė Savičenko, už Ponios Terbuš vaidmenį pripažinta geriausia Lietuvoje dramos aktore ir apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi”.
Efraimo Kišono pjesė „Ei, Džuljeta“, kurią galėsite išvysti rugpjūčio 10 d., populiari visame pasaulyje – kaip neretai nutinka, beveik visur, išskyrus Lietuvą. Pasaulyje puikiai žinomas ir jos autorius, Izraelio rašytojas, žydiško humoro klasikas E. Kišonas. Jo bendras knygų tiražas pasaulyje siekia penkiasdešimt milijonų. E. Kišonas populiariausioje savo pjesėje „Ei, Džuljeta“ leidžia sau pakoreguoti didįjį Šekspyrą – garsieji Veronos įsimylėjėliai, Romeo ir Džuljeta, nemiršta. Gyvena toliau – kaip paprasti mirtingieji, sendami ir su graudžia ironija stebėdami savosios meilės griuvėsius...
Maištaujanti paauglė dukra, kasdieniai barniai, buities skurdas ir būties rutina – štai tokiame atpažįstamame pasaulyje E. Kišonas ir įkurdina savo pjesės herojus. Suprantama, didysis Šekspyras nuo tokios interpretacijos vartosi karste – kol nebeištvėręs nusprendžia grįžti gyvųjų pasaulin... Tai tikroji, ne mažiau įstabi ir graudi Romeo ir Džuljetos istorija. Istorija apie pasibaigusią jaunystę, apie išblėsusią meilę – apie tai, kas lieka, kai nieko nelieka. Apie mus pačius. Apie tai, kaip visa tai ištverti. Juokinga – iki ašarų ir pro ašaras – istorija... Spektaklio režisierius – Alvydas Vizgirda, pagrindiniuose vaidmenyse šįkart matysite aktorius Vytautą Anužį ir Eglę Jackaitę.
Pagyvenę žmonės dažnai pajunta savo gyvenime atsivėrusią tuštumą – pasijunta esą nebereikalingi visuomenei. Šitą nejaukią nišą kiekvienas užpildo savaip – kas studijuoja Trečiojo amžiaus universitete, kas dainuoja chore „Sidabrinė gija“, kas užsiima labdara ar tiesiog imasi rūpintis viso rajono kačių mityba.
Amerikiečių dramaturgo Josepho Kesselringo juodosios komedijos „Aršenikas ir seni nėriniai“ (rež. P. Gaidys), kurią galėsite pamatyti rugpjūčio 11 d., herojės (aktorės Elena Gaigalaitė ir Valentina Leonavičiūtė) – dvi simpatiškos tetulytės, geraširdės ir nekaltos, nors prie žaizdos dėk. Kad galėtų būti ir toliau naudingos visuomenei, juodvi imasi labdaros. Ir imasi jos, švelniai tariant, iš esmės, anaiptol neapsiribodamos karšto sultinio virimu sergantiems kaimynams. Va čia tai iš tiesų – žudantis gerumas, radikalus humanizmas...
Iki savo mirties 1967 m. J. Kesselringas parašė dvylika pjesių, iš kurių penkios buvo pastatytos Brodvėjuje, tačiau dauguma jų kritikų buvo negailestingai supeiktos. Vienintelė pjesė, sulaukusi milžiniško tiek žiūrovų, tiek ir kritikų pripažinimo, buvo „Aršenikas ir seni nėriniai“ (1939). Kritikų nuomone, sėkmės paslaptis paprasta, bet geniali: Kesselringas pasinaudojo seniai žinomu „žmogžudysčių pjesės“ modeliu, tiesiog švelniai suktelėjo jį į komedijinio farso žanrą ir paspalvino melodramos elementais. „Aršeniko ir senų nėrinių“ populiarumas buvo, kaip rašė tuometiniai kritikai, tiesiog žvėriškas. Spektaklis susišlavė visus įmanomus prizus ir apdovanojimus. Brodvėjuje buvo parodyta 1444 spektakliai, Londone – 1337; britų sostinėje iki šių dienų tiek ilgai neišsilaikė nė viena amerikietiška pjesė.
Pjesės „Viskas apie moteris“, sulaukusios milžiniško pasisekimo visame pasaulyje, autorius M. Gavranas neapsikentė ir parašė vyriškąją versiją – dramą „Viskas apie vyrus“ (rež. A. Lebeliūnas). Šįkart scenoje – nebe moterys, o vyrai, pasakojantys skirtingų personažų gyvenimo istorijas. Žaidimo taisyklės tos pačios ir čia: aktoriams tenka vaidinti po keletą personažų, žaibiškai persikūnijant. Istorijos skirtingos, tačiau tarpusavyje persipinančios. Regis, vyrų pasaulis iš tiesų niekuo nenusileidžia moteriškajam: toks pats intriguojantis, dramatiškas, o neretai ir tragikomiškas... Spektaklyje, kurį pamatysime rugpjūčio 12-ąją, išvysime Klaipėdos dramos teatro aktorius Igorį Reklaitį, Rimantą Pelakauską, Edvardą Brazį ir Kazimierą Žvinklį. Svarbi detalė: spektaklis skirtas tik suaugusiųjų auditorijai.
