„R.E.M. (angl. rapid eye movement, liet. greitas, trūkčiojantis žmogaus akių judėjimas miego metu) – tai miego fazė, kurios metu miegančiojo kvėpavimas sutankėja, tampa nereguliarus, akys po vokais pradeda neritmingai judėti, o raumenys atsipalaiduoja ir trūkčioja. Šis paradoksinis miegas savotiškai primena jauno žmogaus, kasdien savimi perkošiantį didžiulį informacijos srautą, jauseną šiandienos Lietuvoje. Jis kasdien gauna daug skirtingų instrukcijų, ką reikia daryti ir ko nereikia daryti. Šeima patarinėja viena, draugai sako visai ką kita, o jis paprasčiausiai sėdi vienoje vietoje ir nieko nedaro. Jam trūkčioja kojos ir kyla klausimas, kaip išsilaisvinti iš šios būsenos“, – spektaklio pavadinimą aiškina režisierius J. Tertelis, kurio kūryba praėjusiame sezone buvo įvertinta „Auksiniu scenos kryžiumi“.
Pagrindinė spektaklio veikėja – jauna klaipėdietė mergina, bandanti pati sau atsakyti į daugybę egzistencinių klausimų, kurie virsta komiškomis, vidinio dramatizmo kupinomis situacijomis, idėjomis ir personažais, sutinkančiais vienas kitą absurdo ir juodojo humoro kupinoje spalvingoje, dinamiškoje fantasmagorijoje. Spektaklio dramaturginį pagrindą sudaro originalios antikinės, baltų kraštų, Šiaurės Amerikos čiabuvių mitų bei legendų interpretacijos bei spektaklio autorių sapnai ir vaikystės prisiminimai.
Pasak „R.E.M.“ kūrybinės komandos, spektaklio dramaturgijos kūrimo procesas prasidėjo klausimu, kodėl mes visi dar neemigravome iš Lietuvos, tačiau repetuojant spektaklis kito. Paskutiniajame spektaklio kūrimo etape po autorių padidinamuoju stiklu paradoksaliai atsidūrė nebe emigracijos leitmotyvas, o jam kardinaliai priešinga „emocinio paralyžiaus“ tema. Spektaklis buvo kuriamas stebint ir tiriant savo gyvenamąją aplinką, analizuojant savas patirtis, šeimos sapnus, visuomenės lūkesčius ir masinių medijų nulemtą informacijos srautą.
„Daugelis jaunų žmonių yra tam tikra prasme paralyžiuoti. Tarsi būtų labai pavargę, jie sėdi vienoje vietoje ir žiūri į vieną tašką. Man norėjosi iškrapštyti šią būseną ir pažvelgti į jos priežastis. „R.E.M.“ nėra spektaklis apie emigraciją. Jis – apie vidinius demonus, kurie mus slegia ir spaudžia, kurie nėra nei geri, nei blogi. Tiesiog su jais gyvename kasdien. Man atrodo, kad svarbu apie juos užsiminti ir pradėti galvoti, kad suprastumėme, kokioje būsenoje esame“, – spektaklio idėją pristato režisierius J.Tertelis.
