„Šiandieniu savo sprendimu ponas Gintautas Kėvišas tapo simboliu tos Lietuvos, iš kurios masiškai bėga žmonės. Mano pozicija lieka nepakitusi: nacionalinių kultūros įstaigų vadovams turėtų būti keliami aukščiausi etikos ir moralės reikalavimai“, – teigia L.Ruokytė-Jonsson.
Leipcige viešinčios ministrės komentarą BNS perdavė jos atstovas Viktoras Bachmetjevas.
Prezidentės, premjero ir kultūros ministrės pasitikėjimą praradęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas G.Kėvišas ketvirtadienį paskelbė nesitrauksiąs iš pareigų.
Premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad G.Kėvišui nesitraukiant, sprendimus turėtų priimti Kultūros ministerija. L.Ruokytė-Jonsson kol kas nenurodo, ar ministerija imsis kokių nors priemonių.
G.Kėvišas apie sprendimą likti pareigose paskelbė ketvirtadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ publikuotame užsakomajame rašinyje. Jis pareiškė tokį sprendimą priėmęs tikėdamas, kad gyvena teisinėje valstybėje, kurioje bet kokie įtarimai ir kaltinimai turi būti grindžiami faktais.
G.Kėvišas taip pat teigia rimtai vertinantis aukščiausių politikų pasitikėjimą, tačiau nesąs politinio pasitikėjimo pareigūnas ir nedalyvaująs politikoje. LNOBT vadovas sako, kad skaidrumas ir etikos laikymasis buvo ir yra vienos svarbiausių jo vertybių. Jis taip pat pranešė, kad artimiausiu metu imsis teisinių priemonių savo teisėms apginti.
62-ejų G.Kėvišas LNOBT vadovauja 15 metų, nuo 2002 metų, ir dar gali vadovauti penkerius metus. G.Kėvišas laimėjo pernai surengtą konkursą, jis buvo paskelbtas nesibaigus kadencijai.
Viešųjų pirkimų tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba kritikavo G.Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G.Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. G.Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir STT vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos. Sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
G.Kėvišas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės „Riverside Music Ltd“, nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio Europoje surengti. Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.
Dėl G.Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi mokestinį tyrimą. LNOBT direktorius žadėjo paviešinti pajamų deklaraciją, taip pat teatro sutartis su sūnaus įmone.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas 2009-aisiais, dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, kad vykdytas nusikaltimas, nes darbus atlikusi Vokietijos bendrovė „SBS Buhnentechnik GmbH“ nepateikė prokurorams duomenų. Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė. Įtarimai tuomet buvo pateikti keliems asmenims, tarp jų – ir G.Kėvišui, tačiau panaikinti nutraukus tyrimą. Tyrimas atnaujintas per teismus išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų šiuo metu nėra.
