Spektaklio režisierius ir aktorius – Arūnas Vozbutas, taip pat vaidina Ramunė Skardžiūnaitė ir Oneida Kunsunga. Kompozitorius – Algirdas Martinaitis, dailininkė – Rasa Kriščiūnaitė.
Turbūt nedaugelis žino, kad šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojami žodžiai, tokie kaip laikrodis, prekyba, vaistininkas, kažkada buvo specialiai sugalvoti ir pasiūlyti žymaus rašytojo bei švietėjo Simono Daukanto.
Tiesa, kiti jo siūlyti žodžiai: rūbdarbis (siuvėjas) ar vypsonė (spektaklis) – neprigijo, tačiau pamirštų žodžių skambesys atgis ir įgaus naują prasmę Arūno Vozbuto spektaklyje „Daukantas: būdas senovės...“.
Rašytojo S. Daukanto veikalai – neabejotinai vieni reikšmingiausių lietuvių literatūros istorijoje. 1845 m. parašytas kūrinys „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių” priskiriamas kultūros istorijos žanrui.
Šiame veikale, kaip ir kituose S. Daukanto tekstuose, atsiskleidžia archajiška, senovinė lietuvių kalba, kuri meistriškai vartojama profesionalių aktorių, turėtų sudominti ne tik kalbininkus ar lietuvių kultūros žinovus, bet ir įdomiam sceniniam reginiui neabejingus žiūrovus, kuriems bus pasiūlyta sudalyvauti savotiškoje S. Daukanto paskaitoje.
Spektaklio kūrėjai stengėsi palyginti dabartinę tautiečių kalbą, moralines nuostatas, gyvenimo būdą ir vertybes su XIX a. pradžios gyvenimu ir paklausti: kokie esminiai dalykai pakito mūsų mąstysenoje? Kuo mes skiriamės nuo savo, dar ne tokių tolimų protėvių ir ar tas skirtumas mums kažkuo naudingas?
Spektaklio idėjos autorius, Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius A. Vozbutas prisipažįsta, kad ši medžiaga jam labai artima. „Aš pats esu kilęs iš Žemaitijos, todėl S. Daukanto kalbos tarmiškumas man ne tik artimas, bet ir suprantamas“, – sako režisierius.
Jis abejoja ar tarp visų Lietuvos gyventojų, atsirastų bent 10% skaičiusių S. Daukanto tekstus, todėl į spektaklį atėjusius žiūrovus turėtų nustebinti dar negirdėtų, tačiau šmaikščių posakių ir patarlių palyginimais su internetinėje erdvėje rašomais komentarais.
Spektaklio kūrėjai pritaria, kad laikmečių kaita yra neišvengiama žmonijos proceso dalis.
S. Daukantas savo knygos pirmuosiuose puslapiuose parašė: „Nieko nėra amžino šiame pasauly: kaipo gi visa, kas tenai yra, dievo parėdymu anksčiau ar vėliau ilgainiui persikeičia...“.
Kamerinis spektaklis „Daukantas: būdas senovės...“ – tai bandymas sugretinant skirtingas kartas, atskleisti lietuvių būdą ir tautinę savimonę.
