Statyti „Dėdę Vanią“ – kaip niekad svarbu
Į liepos viduryje įvyksiančią spektaklio „Dėdė Vania“ premjerą Vilniaus mažajame teatre kviečiantis režisierius Tomi Janežičius – rusų dramaturgo Antono Čechovo žinovas, vis atsigręžiantis į šio klasiko kūrinius. T.Janežičius, spektaklius statantis Italijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse, gastroliuojantis visame pasaulyje, garsėja emociškai paveikiais ir intelektualiais spektakliais.
T.Janežičiaus spektaklių paveikumas kyla iš originalių dramaturgijos interpretacijų, o pats kūrėjas ne kartą teigė, kad jam svarbiausia – ne pastatyti spektaklį, o megzti santykį su aktoriais ir visa kūrybine grupe, galiausiai – į spektaklį susirinkusia publika.
Vilniaus mažajame teatre spektaklį „Dėdė Vania“ praėjusias metais kūręs ir netrukus į Vilnių grįžtantis T.Janežičius jau yra sakęs nesantis tikras, kad pasauliui reikia dar vieno A.Čechovo pjesės pastatymo, tačiau ši pjesė mūsų dienomis – itin svarbi.
„Man daug įdomiau rasti santykį į Čechovą, į istoriją, į vaidmenis. Šiandien kaip niekad svarbu statyti „Dėdę Vanią“ ir dėl dar vienos priežasties – itin paplitusios sėkmės ideologijos. Kalbame apie laimėjimus, buvimą laimingam, sėkmę, pasiektus tikslus... Spaudimas toks didelis. Ši pjesė – „Dėdė Vania“ – parodo priešingą situaciją. Mes galime patirti nesėkmę, bet priimti tai kaip normalų dalyką“, – teigė T.Janežičius.
Neapsieis be pamokų
Vilniaus mažojo teatro vadovas Simonas Keblas tvirtina, kad spektaklio „Dėdė Vania“ premjera yra ilgai lauktas, karantino stabdymų ir kitų negandų paliestas procesas, kurio kulminacijos laukiama su nekantrumu: „Ši premjera – įdomus įvykis mūsų teatrui. Nuo pat proceso pradžios susiduriame su savitomis kūrybinėmis patirtimis, iššūkiais, tačiau viską vainikuoja kuriama atmosfera ir tai, kad ieškomas ne dar vienas pjesės inscenizavimas, o santykis – į kūrėją, į vaidmenis, pačią istoriją.“
Darbas su T.Janežičiumi ir jo komanda, pasak S. Keblo, neapsieis be naudingų pamoką ir patirčių. „Pagrindinė pamoka dirbant su šia komanda – neprisirišti prie jau įprastų procesų. Dažnai bijome to, kas mums nežinoma – tiek kūrybiniame procese, tiek spektaklio paruošime, gamybos niuansuose. Čia daug rizikos, netikrumo, tačiau įdomius dalykus išbandyti visuomet verta“, – sako S.Keblas.
Spektaklio „Dėdė Vania“ kūrybinis procesas, anot Vilniaus mažojo teatro vadovo, bus prisimintas kaip toks, kuriame mažai rėmų, bet daug pastangų ir spontaniškumo: „Ir tai pradžioje kiek gąsdina, tačiau rezultatas – kupinas vaidybinės laisvės, ypatingos atmosferos, stipraus bendrumo, kuris įtraukia ir užburia.“
