Idėja lietuvių aktorių trupę „Theaomai“ (LMTA Vaidybos specialybės I magistrantūros kurso studentai) suburti į tarptautinį teatro projektą su jaunaisiais menininkais iš Lenkijos (Machulski vaidybos mokyklos bakalauro antrakursiai) gimė neatsitiktinai. Tai šalis, išauginusi ne tik itin didelio pripažinimo sulaukusius režisierius, bet kartu puoselėjanti lietuviškam teatrui artimas tradicijas. Lenkų vaidybos mokykloje pjesė ar literatūros kūrinys dar neatrodo atgyvena, savo pastatymuose jie daugiausia dėmesio skiria aktoriui, jo sceniniam meistriškumui. Tad lenkų trupė nesunkiai įsiliejo į komandinį darbą, bendrą kūrybą ir labai vertino jaunų lietuvių aktorių pasiruošimą, jų iniciatyvumą improvizuojant bei domėjosi aktorių rengimo metodika Lietuvoje.
„Dėdė Vania“ prasidėjo kaip dvikalbis spektaklis: pirmąjį veiksmą vaidino lietuvių aktoriai, antrąjį – svečiai iš Lenkijos, taip pristatydami dviejų mokyklų tradicijas ir atskleisdami savo kurso veidą. Toks dviejų veiksmų iš skirtingų „Dėdės Vanios“ pastatymų sugretinimas į vientisą spektaklį leido pamatyti ne tik trupių patirties skirtybes, bet ir požiūrį į tą pačią pjesę, jos herojų interpretacijas.
Šiame projekte didelis dėmesys buvo skiriamas edukacinei programai: naujų metodų mokymui(si), darbui tarptautinėje komandoje bei bendrai kūrybai. Tai ryškiausiai atsiskleidė trečioje „Dėdės Vanios“ dalyje, kurioje spektaklio sąvoka išsiplėtė iki spektaklio-improvizacijos. Į dvikalbes poras arba grupes suskirstyti aktoriai improvizavo remdamiesi Čechovo tekstu ir taip kūrė naujus, netikėtus herojų santykius.
Jaunieji trupės „Theaomai“ aktoriai su kurso vadove ir režisiere S. Krivickiene kūrybines dirbtuves gegužės 1–5 dienomis pratęs Varšuvoje, ten bus pristatytas bei toliau tobulinamas ir bendro darbo rezultatas – spektaklis pagal A. Čechovo „Dėdę Vanią“. Siekiant vykdyti projekto tęstinumą, artimiausiu laiku spektaklį taip pat tikimąsi pristatyti tarptautiniuose studentų teatro festivaliuose (Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rusijoje ir kt.).
