Spektaklio kūrėjai – dramaturgai Goda Dapšytė, Jānis Balodis, režisierius Valteris Sīlis ir dailininkė Ieva Kauliņa.
Teatro meno vadovas Audronis Liuga, pakvietęs juos bendradarbiauti įgyvendinant jų kūrybinį sumanymą, sako: „Niekas nesuartino lietuvių, latvių ir estų taip, kaip kovos už Nepriklausomybę. Jos įkūnijo kartu išgyventą tragediją ir laisvės euforiją. Šis išgyvenimas suformavo bendrinį romantinį praėjusio laiko suvokimą ir vertinimą. Ar galime šiandien ieškoti kitokio, individualaus santykio su netolima savo istorija? Ką apie ją žinome ir ko nežinome? Ir ką iš ano laiko atsinešame į dabartį?
Šiuos klausimus užduoda ir atsakymų į juos ieško tie, kurie anuomet buvo dar vaikai. Tai daryti juos skatina noras sužinoti tiesą apie praėjusį laiką. Mene tiesa visada yra subjektyvi ir gali provokuoti įvairias nuomones. Svarbiausia, kad jos ieškojimas būtų nuoširdus, telktų pačius menininkus ir skatintų žiūrovus mąstyti. Manau, šiandien mūsų teatrui to labai reikia. Todėl reikia ir „Barikadų“.“
Pagrindinis „Barikadų“ autorius dominantis klausimas – požiūris į istorinę praeitį. Jaunųjų kūrėjų kartai artimiausias jų šalių „aukso amžius“ – Atgimimo laikotarpis. Daugeliui šis laikas asocijuojasi su nepaprasta tautų vienybe, bet kur ji šiandien?
Pagrindinis „Barikadų“ autorius dominantis klausimas – požiūris į istorinę praeitį. Jaunųjų kūrėjų kartai artimiausias jų šalių „aukso amžius“ – Atgimimo laikotarpis. Daugeliui šis laikas asocijuojasi su nepaprasta tautų vienybe, bet kur ji šiandien?
Baltijos šalims būdinga idealizuoti savo praeitį, nesvarbu, ar tai tarpukaris, ar pagonybės laikai. Tad nenuostabu, kad šiame kontekste šiandiena neatrodo tokia patraukli, kad nepatikliai žiūrime vienas į kitą. Jaunieji kūrėjai spektaklyje tiria savo pačių patirtį ir požiūrį į vaikystėje išgyventus istorinius įvykius, mėgindami atsakyti į klausimą, kokia istorija yra naudingesnė tautų vystymuisi: idealizuota legenda ar nenušlifuoti faktai, ir kaip rasti vidurį tarp šių kraštutinumų.
Spektaklio „Barikados“ režisierius Valteris Sīlis (g. 1985) 2010 m. baigė teatro režisūros studijas Latvijos kultūros akademijoje. 2011-aisiais jis jau buvo puikiai pažįstamas gimtosios šalies teatre: įdomus ir itin produktyvus kūrėjas per pastaruosius trejus metus sukūrė kelis spektaklius įvairių Latvijos teatrų scenose.
V.Sīlio spektaklių centre – skausmingi ir „nepatogūs“ Latvijos istorijos epizodai, pristatomi stereotipų ir išankstinių nuostatų nesuvaržyta, subtiliai žmogiška ir netikėtu humoru pratrūkstančia teatrine kalba. V.Sīlis sėkmingai dirba ne viename nepriklausomame teatre („Dirty Deal“ teatras, Gertrūdos gatvės teatras), čia nuolat tobulėja ir kaip režisierius, ir kaip atlikėjas, tuo pat metu spėja režisuoti klasikines latvių pjeses bei šiuolaikinės pasaulio dramaturgijos kūrinius Latvijos nacionalinio teatro scenoje.
Režisierius, dramaturgai ir dailininkė kartu su aktoriais spektaklyje „Barikados“ ieškojo savito požiūrio į istoriją ir atskirus jos įvykius.
