K.Pastoras tapo vienu iš dviejų naujų baleto trupės vadovu. Jo pavaduotoja skirta anksčiau LNOBT scenoje šokusi balerina, pastaruosius 15 metų Venesueloje gyvenusi ir ten baleto mokyklą turėjusi Rūta Railaitė.
Naujasis meno vadovas yra lenkų tautybės, tačiau pastaruosius 25-erius metus K.Pastoras gyveno Amsterdame, Olandijoje. „Bus vakarietiškų vėjų, man svarbu buvo turėti baleto žmogų, kuris sugebėtų pastatyti pilną baletą, būtų choreografas, turėtų tam tikrą meninį įkvėpimą. Tokių specialistų Lietuvoje aš nemačiau“, – sakė G.Kėvišas.
Vadovas iš užsienio – pasaulyje įprasta praktika
Anot LNOBT vadovo tai, jog K.Pastoras nebus nuolatos Lietuvoje – jo darbui nėra kliūtis. „Jis važinės. Šis klausimas visus domina, bet pasaulinėje praktikoje tai nieko naujo. Tie patys žmonės vadovauja skirtingose pasaulio šalyse vadovauja dviems trims orkestrams. Šiame komunikacijų amžiuje visai nebūtina, kad vadovas būtų darbe nuo devynių ryto iki šešių vakaro“, – tikino jis. G.Kėvišo teigimu, pagrindinė K.Pastoro užduotis – baleto trupės strategijos kūrimas. „Jis spręs, kokie vaidmenys turi būti kuriami, kaip motyvuoti žmones. Čia ne administravimas baleto, o meninis vadovavimas. Jo politiką įgyvendins iš Venesuelos grįžusi Rūta Railaitė, kuri teatre bus kasdien“, – sakė LNOBT vadovas.
Garsų choreografą patraukė per pažintis, o ne pinigais
G.Kėvišas teigė nenorintis atsklesti susitarimo su K.Pastoru detalių, tačiau pripažino, kad ryškų kūrėją prisikviesti į Lietuvą nebuvo lengva. „Buvo sudėtinga, nes jis yra pakankamai ryškus žmogus baleto pasaulyje. To ir siekiau, kad tai būtų Europos kontekste žinoma asmenybė. Man smarkiai padėjo artimas kolega, Varšuvos Didžiojo teatro generalinis direktorius. Buvo daug darbo, daug pokalbių, derinimo, įtikinėjimų. Čia tikrai ne piniginis klausimas, K.Pastoras puikiai supranta, kad mokėsime jam pagal mūsų tvarką ir galimybes. Jokių išskirtinių sąlygų jam nesudarysime“, – sakė LNOBT generalinis direktorius.
Ankstesnė baleto trupės vadovė T.Sedunova, kaip teigiama, buvo pašalinta dėl nepriimtinų jos vadovavimo metodų. „Jei balete yra įtampa, yra susipriešinimas, jei jauni žmonės nemato motyvacijos, nemato perspektyvų tobulėti, jei jiems niekas nepataria, tai jau yra problema. Baletui reikalingas naujas impulsas, perspektyva, ne keliems mėnesiams, o keleriems metams“, – anksčiau T.Sedunovos atleidimo priežastis įvardijo G.Kėvišas.
LNOBT generalinis direktorius tvirtino, kad T.Sedunovos indėlis į Lietuvos baleto istoriją yra neabejotinai didelis: jos dėka bendradarbiaujant su rusų choreografais atsirado tokie klasikiniai spektakliai kaip „Miegančioji gražuolė“, „Gulbių ežeras“, „Spragtukas“, „Kopelija“ ir vienu svarbiausių balerinos Eglės Špokaitės karjeroje tapusių spektaklių „Romeo ir Džuljeta“.
Tatjana Sedunova |
„Tačiau aš visada siekiau, kad balete šalia rusų choreografų darbų būtų vakarietiškos choreografijos atsvara. To man pasiekti dirbant su Tatjana nepavyko“, – sakė G.Kėvišas. Pati T.Sedunova savo pasitraukimo komentuoti nepanoro. „Aš išeinu iš teatro ir esu tuo labai patenkinta“, – nekalbi buvo ji. T.Sedunova iki Naujųjų metų dar dirbs teatre – prodiusuos paskutinį savo spektaklį „Žydrasis Dunojus“.