Šį klausimą trečiadienį nagrinėjo Seimo kultūros komitetas, surengęs išvykstamąjį posėdį teatre, esančiame sostinės senamiesčio pašonėje.
Nesutarimai kilo teatrui nespėjus laiku užbaigti visų pasirengimo ir pirkimo procedūrų. Jų reikėjo pastato remontui ir dėl to Vyriausybė pernai nusprendė nebeskirti 14 mln. eurų finansavimo teatro rekonstrukcijai.
Kultūros ministerijos atstovai ragina teatrą atsisakyti rengti techninį rekonstrukcijos projektą, o už skirtas lėšas imtis einamųjų remonto darbų, nes finansavimo artimiausius metus skirti nepavyks. Teatro vadovybė sako, kad šis svarbus kultūrinis objektas – itin prastos būklės ir ji tik blogėja.
Anot kultūros ministro Simono Kairio, istorinė ir kultūrinė pastato reikšmė – suprantama, bet praradus galimybę skirti europinį finansavimą, artimiausiu metu jam lėšų neatsiras. Be to, anot jo, Vilniaus regionas nėra įtrauktas į naują finansinę perspektyvą, nes yra begalės jau pradėtų projektų, kuriems taip pat reikia lėšų.
„Klausimas yra paprastas – ar teatrui reikia užbaigti techninį projektą? Manome, kad jei užbaigiame, turime aiškų likutį lėšų, kurio tam reikia. Mes savo nuomonę esame išsakę ir manome, kad tą likutį, galbūt, prasmingiau išnaudoti sanitarinių patalpų tvarkymui, remontui. (...) Kol prieisime prie konkretaus šaltinio, jūs tą projektą turėsite daryti iš naujo“, – sakė jis.
„Matome, kad apie 60 tūkst. gali būti panaudota, mūsų nuomone, tikslingai“, – pridūrė ministras.
Be kita ko, ministerija parengė audito išvadą ir ragina teatrą nutraukti techninio projekto rengimą.
Teatro atstovai priminė, kad 2013 m. buvo parengtas dviejų, teatrui priklausančių pastatų J.Basanavičiaus g. 13 ir Mindaugo g. 8 techninis projektas. Juo siekta atkurti senojo pastato pradinį, architektų sumanytą, teatro išplanavimą ir interjerą bei naujai įrengti šalia esantį pastatą, kuriame buvo suplanuota moderni daugiafunkcė salė.
Tačiau, tariantis su Kultūros ministerija, tuometinė teatro vadovybė nutarė teatro rekonstrukciją pradėti nuo naujesnio pastato. 2017–2019 m. surengti du viešieji konkursai rangovo darbams pirkti, tačiau, dėl teisinių aplinkybių ir užsitęsusio bylinėjimosi su potencialiais rangovais, paslaugų įsigyti nepavyko.
Teatro vadovams ir režisieriams teigiant, kad aktoriai ir užsiėmimus lankantys vaikai stato indus surinkti per stogą varvantį vandenį, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis kvietė rasti kokią nors išeitį.
„Šita problema neturi nieko bendro su nacionaline teatro samprata. Tai – absoliučiai techninis klausimas. Kalbame tik apie pastatą. Ir nuoširdžiai užjaučiu teatro žmones, kad jie priversti dirbti tokiomis sąlygomis. Ministerija turėtų rasti kažkokį išeities planą, gal net pakeičiant pastatą trupei – nežinau, improvizuoju – ar kažkaip kitaip išsprendžiant šį klausimą“, – kalbėjo parlamentaras.
Teatro vadovė Olga Polevikova patikino, kad teatro vadovybė nėra kategoriška, nori eiti į kompromisus ir prašo „aiškumo ir tolesnio dialogo“.
„Jei Kultūros ministerija įvardytų nors kažkokį planą, pasidalytų, ką galvoja, ką planuoja, kad mes pasijustume matomi – man būtų daug lengviau. Nes dabar atrodo, kad susirūpinę esame tik mes. Nesakau, kad tai tiesa. Tiesiog taip atrodo“, – kalbėjo ji.
Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius savo ruožtu teigė, kad Vyriausybė finansavimą projektui išbraukė Finansų ministerijos siūlymu, įvertinus, kad jo rengimas užsitęsė per ilgai.
„Nerenkime investicinių projektų „į stalčių“ už 30 mln. Jei vanduo bėga pro stogą – tvarkykime stogą. Yra resursai, yra avarinė situacija, kaip apibrėžta įstatymuose“, – paragino jis.
O.Polevikova BNS sakė esanti patenkinta pokalbiu ir tikisi sprendimų dėl finansavimo.
„Tų variantų – tikrai daugiau. Supraskite, kad tai ne vien klausimas, ar laukti 10 mln. ir tvarkyti viską, ar viską daryti palaipsniui. Esmė, kaip tą mato Kultūros ministerija, ką jie pasiruošę padaryti, kokias galimybes jie turi, ko mes, galbūt, nežinome, nematome“, – teigė ji.
„Tas dialogas, man atrodo, šiandien užsimezgė, grįžome prie susitarimo taško ir tikrai yra vilčių“, – tvirtino teatro vadovė.
