Projekto vadovė teatrologė Daiva Šabasevičienė teigė, kad tokios vietos kaip Tauro gatvės 10-ojo namo antrame aukšte esantis Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus ar to paties namo pirmame aukšte esantis Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus, kurias savivaldybė baudžiasi uždaryti, turėtų būti iš naujo atrastos ir atgaivintos.
Muziejaus vadovė Ula Zaleskytė papasakojo, kad šiuo metu bute-muziejuje Baliui Sruogai yra skirtas vienas kambarys. Iš čia didysis lietuvių teatro kritikas, dramaturgas buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, čia grįžęs neberado nuo karo į Vakarus pabėgusių žmonos su dukra.
Su Tauro gatvės namu siejamas liūdnasis B.Sruogos gyvenimo laikotarpis, kai, tebesistengdamas kabintis į gyvenimą, dėstė Vilniaus universitete, parašė „Giesmes viešnelei Žydriajai“, „Dievų mišką“, bet tuo pačiu buvo emociškai ir kūrybiškai žlugdomas sovietų valdžios. U. Zaleskytė užsiminė, kad „Lietuvos teatro amžius“ rengėjai, du šio rudens mėnesius kviesiantys į susitikimus su XX amžiuje teatrą kūrusiais ir tebekuriančiais žmonėmis, seka teatro seminarus Kaune rengdavusio Balio Sruogos pavyzdžiu.
Pasak D.Šabasevičienės, projekto idėja gimė dar iki visuotinai prabylant apie artėjantį ir minėtiną Lietuvos valstybės šimtmetį. Pirminis sumanymas apėmė ir praktinę teatro išraišką – spektaklių pastatymus, tačiau dėl materialinio palaikymo stygiaus teko apsiriboti beveik vien tik teorine programa.
„Norisi atkreipti pačių lietuvių dėmesį būtent į dramos teatrą, kuris labai susijęs su mūsų valstybingumo ištakomis, o jo raida – su valstybės keliu iki pat šių dienų. Pradėjome nuo paprastučių realistinių spektakliukų, o šiandien Europoje ir pasaulyje teatro srityje esame lygiaverčiai ir į mus žiūri su nepaprastu susidomėjimu“, – sakė D. Šabasevičienė.
Tačiau, jos nuomone, mūsų kultūra linkusi labai greitai pamiršti savo kūrėjus, nurašyti kaip atgyvenusius, nebeįdomius, muziejinius.
Pasak teatrologės, akivaizdu, kad dabar išgyvename vienos teatro epochos pabaigą, kai buvę garsūs režisieriai pamažu traukiasi, užleisdami vietą jauniesiems. Tačiau, jos nuomone, mūsų kultūra linkusi labai greitai pamiršti savo kūrėjus, nurašyti kaip atgyvenusius, nebeįdomius, muziejinius. Todėl projekto organizatoriai – Scenos meno kritikų asociacija – siekia siūlomais renginiais drauge reflektuoti, kuo svarbus XX a. pabaigos–XXI a. pradžios Lietuvos teatras.
Esminiams lietuvių teatro istorijos etapams bus skirtos renginių ciklo paskaitos Gyčio Padegimo „Valstybės teatras. Pirmasis dešimtmetis: konsolidacijos metas“ (rugsėjo 20 d.), Rimo Driežio „Stasio Ušinsko fenomenas“ (rugsėjo 27 d.), diskusija „Juozo Miltinio fenomenas“ (spalio 9 d.), taip pat konferencija „Teatras – Lietuvos istorijos dokumentas“ (lapkričio 22 d.). Kai kurios istorinės temos dėl materialinių priežasčių transformavosi į bendresnius susitikimus su įvairių kartų teatralų atstovais (pavyzdžiui, Justino Marcinkevičiaus amžininkais Povilu Gaidžiu, Vytautu Paukšte, Regimantu Adomaičiu, Pranu Treiniu), su dramaturgais, scenografais, kompozitoriais, režisieriais. Projekto pagrindinis partneris – Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, kurį, pasak D. Šabasevičienės, kaip po Nepriklausomybės atkūrimo pirmąjį ir vienintelį savo pastate įsikūrusį naują valstybinį teatrą galima laikyti šimtmečio įvykiu.
Viena iš projekto dalyvių, spektaklį „Lietuviškoji Nora“ apie lietuvių teatro primadoną Moniką Mironaitę pristatysianti Birutė Mar, perskaitė Balio Sruogos pastabų iš straipsnių rinkinio „Apie tiesą ir sceną“, kurios susirinkusiems nuskambėjo tarsi viso praėjusio šimtmečio lietuvių teatro manifestas.
Birutės Mar teigimu, M.Mironaitei skirtą spektaklį norėjusi sukurti kaip H. Ibseno dramos „Lėlių namai. Nora“ (kurios pagrindinę heroję Mironaitė yra suvaidinusi dviejuose pastatymuose) interpretaciją, tačiau kuo daugiau skaičiusi pačios aktorės ir jos amžininkų prisiminimų, tuo ryškesnis, gyvesnis ir įdomesnis jai vėrėsi pačios Monikos gyvenimas. Spektaklis „Lietuviškoji Nora“, kurį B. Mar kuria su bendraminčių komanda, ieškos paralelių tarp H. Ibseno Noros ir ją vaidinusios M.Mironaitės gyvenimo.
Kūrėjai siekia atskleisti universalius dalykus, kurie galėtų sudominti ne tik aktorę prisimenančius, bet ir scenoje jos visiškai nemačiusius. Spektaklyje bus rodomi dokumentiniai kadrai, skambės M. Mironaitės balso įrašai. Pasak B. Mar, Monikos Mironaitės ji nevaidinsianti, tai bus labiau pasakojimas apie Aktorę, nes pati lėtai artėjo prie šios asmenybės: „Kai susitikdavau teatre, ji būdavo tokia pikta... Sveikindavausi, neatsakydavo. Neprisileisdavo. Bet iš tiesų tai buvo labai gilus žmogus, tik dėvėjo įvairiausias kaukes, taip stengėsi apginti savo jautrumą.“ Spektaklio premjera įvyks spalio 2 d. Vilniaus mažajame teatre.
Vilniaus teatro „Lėlė“ režsierius ir dailininkas, teatro istorijos puoselėtojas Rimas Driežis, renginių ciklo metu skaitysiantis paskaitą „Stasio Ušinsko fenomenas“, paprieštaravo D.Šabasevičienei, esą lėlininkai ir dramos teatro kūrėjai yra Lietuvoje vertinami kaip visuma. Pasak jo, nors Lietuva ir maža, bet tyrimai, kurių dėmesio centre – dramos teatras, apeina lėlių teatrą ir atvirkščiai, o šiandien dramos teatre vyraujantis reginys jau seniausiai gyvuoja lėlių teatre, šio reiškinio pradininkas Lietuvoje – dailininkas, scenografas, lėlininkas Stasys Ušinskas. Tiek B. Sruoga, tiek J. Miltinis, tiek M. Mironaitė dalyvavo S. Ušinsko kūryboje (1936 m. jis Kaune įkūrė profesionalų lėlių teatrą). „S. Ušinskas anksčiau nei J. Miltinis grįžo po studijų Paryžiuje ir parvežė savo scenografijos sampratą, kuria diktavo visiems – ir tuometiniams aktoriams, ir režisieriams“, - tvirtino R. Driežis. Laisvų pažiūrų, didelių užmojų menininkas, anot R. Driežio, sovietmečiu nors ir buvo žlugdytas, bandytas uždaryti į narvelį, bet nepalūžo, nes „turėjo gerą humoro jausmą“: kūrė ir nomenklatūros užsakytus darbus, ir slapta bažnyčioms vitražus. Pasak šiuolaikinio lėlininko, svarbu atgaivinti kultūrinę atmintį, nes teatras – vienas iš svarbiausių dėmenų, tiek palaikęs Nepriklausomybės idėją, tiek kurstęs valstybingumo dvasią – pradedant slaptaisiais vakarais ir klojimo teatru.
„Rugsėjo 27 d. vaidinsiu gidą po Stasio Ušinsko kūrybos pasaulį, tiksliau, jo blėstančias liekanas, nes iki šiol nėra išleisto tokio masto kūrėjo, vieno pirmųjų lietuvių dailininkų modernistų, albumo“, – sakė R. Driežis. Šiam projektui lėlininkas buvo sumanęs pastatyti spektaklį pagal Balio Dvariono baletą „Piršlybos“ su lėlėmis, sukurtomis pagal S. Ušinsko pieštus eskizus, bet, pasak „Lėlės“ teatro režisieriaus, dievas Plutas nepanorėjo šio sumanymo paremti.
Helmutas Šabasevičius pristatė įvyksiančias diskusijas su profesijų, kurie „teatrą padaro teatru“ atstovais, – spalio 4 d. susitikimą su dramaturgais, 23 d. susitikimą su scenografais, lapkričio 8 d. susitikimą su kompozitoriais ir lapkričio 15 d. susitikimą su režisieriais.
Renginių ciklo metu Vilniaus mažajame teatre veiks pirmajam šio teatro aktoriui Vytautui Šapranauskui (1958–2013) skirta paroda. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, parėmė Lietuvos kultūros taryba. Logotipo autorius – Liudas Parulskis.
Renginių programa
Rugsėjo 20 d. (ketv.) 18.30 val. „Valstybės teatras. Pirmasis dešimtmetis: konsolidacijos metas“. Pranešėjas – Gytis Padegimas. Moderuoja teatrologas dr. Martynas Petrikas. Vilniaus mažojo teatro salė.
Rugsėjo 27 d. (ketv.) 18.30 val. „Stasio Ušinsko fenomenas“. Pranešėjas – Rimas Driežis. Vilniaus mažojo teatro salė.
Spalio 2 d. (antr.) 18.30 val. Birutė Mar. „Lietuviškoji Nora“. Spektaklis Monikos Mironaitės gyvenimo ir kūrybos motyvais. Vilniaus mažojo teatro salė. (Spektaklis mokamas).
Spalio 4 d. (ketv.) 18.30 val. Susitikimas su dramaturgais. Dalyvauja Saulius Šaltenis, Sigitas Parulskis, Gintaras Grajauskas, Herkus Kunčius, Mindaugas Nastaravičius. Moderuoja teatrologė dr. Nomeda Šatkauskienė. Vilniaus mažojo teatro salė.
Spalio 9 d. (antr.) 18.00 val. „Juozo Miltinio fenomenas“. Dalyvauja režisierius Jonas Vaitkus, aktoriai Algirdas Paulavičius, Albinas Kėleris, Rimantas Teresas. Moderuoja teatrologė dr. Daiva Šabasevičienė. Lietuvos teatro sąjunga.
Spalio 11 d. (ketv.) 18.30 val. Susitikimas su Justino Marcinkevičiaus amžininkais režisieriumi Povilu Gaidžiu, aktoriais Vytautu Paukšte, Regimantu Adomaičiu, dramaturgu ir rašytoju Pranu Treiniu. Moderuoja teatrologė dr. Daiva Šabasevičienė. Vilniaus mažojo teatro fojė.
Spalio 23 d. (antr.) 18.30 val. Susitikimas su scenografais. Dalyvauja Vitalijus Mazūras, Virginija Idzelytė, Jonas Arčikauskas, Gintaras Makarevičius, Renata Valčik. Moderuoja dailėtyrininkas dr. Helmutas Šabasevičius. Vilniaus mažojo teatro salė.
Spalio 25 d. (ketv.) 18.30 val. „Jaunimo teatras: iš praeities į dabartį“. Susitikimas su Jaunimo teatro kūrėjais. Moderuoja teatrologas Audronis Liuga. Jaunimo teatras.
Lapkričio 5 d. (pirm.) 18 val. Bernardinų bažnyčia. Br. kunigas Julius Sasnauskas OFM aukos Šv. Mišias už mirusius teatro kūrėjus. Po mišių toje pačioje erdvėje aktorius Valentinas Masalskis skaitys Atsiskyrėlio-Gustavo-Konrado monologą iš Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ (vertė Justinas Marcinkevičius).
Lapkričio 6 d. (antr.) 18.30 val. „XX amžiaus devintojo dešimtmečio režisierių įtaka menininko gyvenime“. Aktoriaus Dariaus Meškausko performatyvi paskaita. „Meno fortas“.
Lapkričio 8 d. (ketv.) 18.30 val. Susitikimas su kompozitoriais. Dalyvauja Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, Giedrius Kuprevičius, Algirdas Martinaitis, Vidmantas Bartulis, Faustas Latėnas, Gintaras Sodeika, Antanas Kučinskas, Giedrius Puskunigis. Moderuoja muzikologė Rasa Murauskaitė. Vilniaus mažojo teatro salė.
Lapkričio 15 d. (ketv.) 18.30 val. Susitikimas su režisieriais. Dalyvauja Jonas Vaitkus, Eimuntas Nekrošius, Gintaras Varnas, Oskaras Koršunovas. Moderuoja teatrologė dr. Rasa Vasinauskaitė. Vilniaus mažojo teatro salė.
Lapkričio 22 d. (ketv.) 10–17 val. Konferencija „Teatras – Lietuvos istorijos dokumentas“. Vilniaus mažojo teatro salė.
Konferencijos pranešėjai ir temos:
Dr. Daiva Šabasevičienė. „Lietuvos teatro amžius: tradicijos, konfliktai, iššūkiai” ● Dr. Asta Petrikienė, Dr. Martynas Petrikas. „Lietuvos teatro avangardai (tarpukario dvidešimtmetis)” ● Dr. Rūta Mažeikienė. „Iš teorijos į praktiką: Balio Sruogos seminaro įtaka Lietuvos teatro laukui” ● Dr. Ramunė Marcinkevičiūtė. „Shakespeare’o diskursas šimtmečio kelyje ● Dr. Paulius Subačius. „Perrinkus teatro žadintuvą: atlikę spyruoklės” ● Dr. Rasa Vasinauskaitė. „Kritika kaip teatro dokumentas” ● Dr. Helmutas Šabasevičius. „Lietuvos scenografijos kanonas” ● Dr. Lina Klusaitė. „Aktoriaus ir auditorijos santykio kaita: nuo objekto iki patyrimo” ● Kristina Steiblytė. „Tapatybės problema šiuolaikiniame Lietuvos teatre” ● Ingrida Ragelskienė. „Teatro šimtmečio moterys” ● Ieva Tumanovičiūtė. „8-ojo dešimtmečio Lietuvos moterų režisierių spektaklių veikėjos: tarp reprezentacijos ir nematomumo” ● Rasa Murauskaitė. „Muzika dramos teatro kritikos akiratyje. 2008–2018” ● Dr. Edgaras Klivis. „Lietuvos teatro probleminiai aspektai”.
Renginiai nemokami.
