Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras edukacinėje programoje „LOL. Linksmasis orkestro laivas“ jaunuosius žiūrovus žaisminga forma supažindins su orkestre skambančiais muzikos instrumentais. Su meile ir kruopštumu atrinktuose kūriniuose gražiausiomis spalvomis pražys smuiko, obojaus, klarneto ir kitų instrumentų solo.
Teatralizuotoje edukacinėje programoje žiūrovams bus pademonstruotos kiekvieno instrumento muzikinės galimybės ir unikalus skambesys, kuris magiškai pavirs burlaivio gaudimu, jūros ošimu ar net ryklio dantų čekšėjimu. Apie muzikos instrumentų istoriją, jų sandarą ir orkestre grojančių instrumentų grupes jauniesiems klausytojams pasakos Linksmojo Orkestro Laivo kapitonai: neprilygstamieji teatro pasakotojai – Šarūnas Juškevičius ir Gytis Šimelionis.
„Projektui „LOL. Linksmasis orkestro laivas“ naudosime muziką iš rusų kompozitoriaus Sergejaus Prokofjevo pasakos skaitovui ir orkestrui „Petia ir vilkas“, kurioje kiekvienam instrumentui skiriamas atskiras personažas. Charakteringos muzikinės temos, priskiriamos konkretiems gyvūnams, suformuos ryškų įspūdį apie kiekvieno instrumento galimybes. Juk daug lengviau įsiminti instrumento skambesį, kai vaizduotė jį sieja su konkrečiomis asociacijomis... Tad gyvūnai keliaus simboliniame orkestro laive kartu su kapitonu. Fleita prisistatys vienos minutės trukmės antraktu iš G.Bizet operos „Karmen“, trimitai – Triumfo maršu iš G.Verdi „Aidos“, trombonai – Valkirijų skrydžiu iš R.Wagnerio „Valkirijos“ ir t.t. Koncertą užbaigs Johanno Strausso (vyresniojo) „Radeckio maršas“, kurį orkestras atliks tutti, kad publika salę paliktų pakylėta. „Povandeninis“ mūsų projekto tikslas – kad jaunieji teatro gerbėjai ne tik susidomėtų muzika, bet ir patys panorėtų tapti muzikantais. Tam reikia ieškoti naujų skatinimo būdų – tai, kas tiko praėjusio šimtmečio vaikams, dabartiniams jau netinka. Ką gali žinoti, gal kada nors Linksmuoju Orkestro Laivu plaukęs jaunimas papildys mūsų orkestro muzikantų gretas?“ – viliasi Muzikinio teatro vyriausias dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Lemtingas „Ateik ir pabandyk“
Prie dirigento pulto stos projekto „LOL. Linksmasis orkestro laivas“ Muzikos vadovas, jaunas ir ambicingas batutos meistras Giedrius Vaznys. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jis dirigavo G.Kuprevičiaus operą „Prūsai“ ir E. Balsio – „Kelionė į Tilžę“.
„Vaikus būtina nuo kuo jaunesnio amžiaus pratinti prie muzikinės kultūros, supažindinti juos su orkestru ir įvairiais muzikos instrumentais. Taip Lietuvoje turėsime vis daugiau kūrybingų, išsilavinusių asmenybių. Muzikinis lavinimas mažiesiems duoda labai daug, nepaisant to, kad muzika anaiptol netampa visų, kažkada muzikos mokyklas lankiusių, vaikų profesija“, – sako G.Vaznys.
Dirigentas nekantraudamas laukia susitikimo su jaunaisiais klausytojais ir jų tėveliais. „Visada jaudinuosi, nesvarbu, kas taps mano klausytojais – vaikai ar suaugę. Vaikai turi mažiau kantrybės, tad stengsimės jiems pateikti kuo daugiau skirtingos muzikos ir kuo daugiau veiksmo“, – žada dirigentas G.Vaznys.
Vaikai turi mažiau kantrybės, tad stengsimės jiems pateikti kuo daugiau skirtingos muzikos ir kuo daugiau veiksmo.
Paties G.Vaznio muzikinė karjera prasidėjo nuo grojimo klarnetu Jurbarko A.Sodeikos meno mokykloje. Vėliau jis mokėsi Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje. Kaip klarnetininkas susilaukė apdovanojimų iš prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės, sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose konkursuose. Bet labiausiai G.Vaznys didžiuojasi pergale 2008 m. Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje surengtame respublikiniame solfedžio konkurse. Pūtikui toks laimėjimas – neeilinis įvykis.
Toliau sekė lemtinga pažintis su profesoriumi Juozu Domarku: „Jis mane pastebėjo ir pakvietė studijuoti simfoninį dirigavimą. Pats nesiveržiau, priešingai – abejojau. Tačiau profesorius patarė: „Ateik ir pabandyk“. Dabar manau, kad tai pati sudėtingiausia specialybė muzikos srityje, bet man ji labai įdomi. Muzika turi pasiekti klausytojus, sukelti jų emocijas, todėl psichologizmas, ekspresija man muzikoje atrodo svarbiausi. Pridėjus vizualinius scenos sprendimus, garsų tėkmė įgauna dar daugiau spalvų“, – pasakoja dirigentas G.Vaznys, nuo 2017 m. vadovaujantis Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrui „Ąžuolynas“.
Meilė kontrabosui
Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas T.Ambrozaitis savo kelionę link muzikos kažkada pradėjo Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje kaip berniukų choro „Gintarėlis“ dainininkas.
„Man privalomasis instrumentas buvo pianinas. Ir kol nepradėjau dirbti su valstybiniu choru „Polifonija“, savo karjerą siejau tik su vokaline, chorine muzika. Tam skyriau aspirantūros studijas, bet gyvenimas taip susiklostė, kad vėliau patraukė dirigento veikla. Nors ji nebuvo mano tikslas. Dirigentui orkestre pavesta ypatinga misija – suvienyti visus muzikantus bendram skambesiui. Galiu tik pasidžiaugti, kokie puikūs mūsų orkestro profesionalai: nuo pirmo iki paskutinio pulto. Publika tai jaučia, ir mane tai labai džiugina“, – neslepia T.Ambrozaitis.
Galiu tik pasidžiaugti, kokie puikūs mūsų orkestro profesionalai: nuo pirmo iki paskutinio pulto. Publika tai jaučia, ir mane tai labai džiugina.
Jis atskleidžia paslaptį, kad jei šiandien pats rinktųsi instrumentą grojimui, tai būtų kontrabosas: „Mano stotui jis labiausiai tiktų. Manau, būčiau visai geras kontrabosininkas: padorų skambesį išgaučiau. Suvaldyti šį didžiulį instrumentą reikia vyriškos jėgos, geros klausos ir muzikalumo“, – pabrėžia dirigentas.
Tačiau net ir žymiai mažesni muzikos instrumentai orkestrui yra tiek pat svarbūs. „Fleita piccolo orkestre pati mažiausia, bet kokia ji svarbi orkestrui! Ir geras fleitininkas orkestre – aukso vertės. Savo solo jis papuošia visas muzikines kulminacijas. Kaip ir pirmi smuikai, violončelės, altai, antrieji smuikai... Stebuklas įvyksta tik tada, kai jie visi orkestre jaučiasi reikalingi, kai kiekvienas muzikantas bendram rezultatui aukoja savo meistrystę, sukauptą per ilgus muzikos mokymosi metus. Jei iš orkestro grupių pašalintume nors po vieną instrumentą, skambesys jau būtų nebe tas...“, – akcentavo T.Ambrozaitis.
