Po premjeros Vienoje 1905 metais „Linksmoji našlė“ iš karto tapo viena sėkmingiausių ir dažniausiai statomų visų laikų šio žanro kūrinių. Per pirmuosius sceninio gyvenimo metus ji užkariavo Europos scenas, netrukus pakerėjo kelių žemynų muzikinių teatrų publiką, padėdama įvairiatautei auditorijai bent trumpam pasislėpti nuo vis užgriūnančių pasaulio kataklizmų, – pranešimu spaudai skelbia Kauno valstybinis muzikinis teatras.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
„Linksmosios našlės“ interpretaciją Kauno scenoje pristato pripažinta teatro ir kino aktorė, operetės, miuziklo, įvairių renginių režisierė Viktorija Streiča.
Žiūrovams režisierės braižas puikiai pažįstamas iš jau sukurtų ir itin pamėgtų spektaklių: „Džekilas ir Haidas“, „Mano puikioji ledi“, „Adamsų šeimynėlėׅ“, „Elisabeth“, „Mozart!“.
Kūrėja žvelgia į statomos operetės istoriją nūdienos akimis ir žada, kad ji nukels mus į prabangų linksmybių ir intrigų pasaulį, kuriame susipins širdžių lūkesčiai, ambicijos ir smagios staigmenos.
„Linksmoji našlė“ – operetės etalonas, kurio išorinė prabanga, lengvas humoras ir svaigios melodijos slepia daug gilesnius sluoksnius, – atskleidžia V.Streiča, – Operetė nebūtinai yra tik šviesi praeitis, tai žanras, galintis atgimti iš naujo, jei pasakoja aktualią istoriją.
Siekiu, kad šis spektaklis būtų ne muziejinis eksponatas, o pašėlęs, nenuspėjamas, bet elegantiškas virsmas į meilės ir politikos, finansų ir likimo linijomis perpintą pasaulį. Kodėl verta rinktis operetę? Sava energija ji vis dar gali paveikti dažną žiūrovą: vienam – rafinuotas humoras ir ironija, kitam – nuostabi Léharo muzika ar smagus lengvas teatrinis žaidimas.“
Tęsdama mintį apie naujų žanro raiškos priemonių paieškas, V.Streiča sako, kad jai buvo svarbu suteikti šiai istorijai aiškumo, o kiekviena detalė tarnautų ne tik lengvam pasimėgavimui, bet ir prasmingai dramaturginei visumai.
Ji tikisi pasidalinti su žiūrovais „Linksmosios našlės“ elegancija, ironija, širdies šiluma ir ta nepaaiškinama trauka, kurią pati jaučia šiam kūriniui nuo savo pirmųjų žingsnių teatre.
Žymus kostiumų kūrėjas
Auditorijos akis šiame spektaklyje džiugins kerinčio grožio kostiumai, kuriuos kuria žymiausias Lietuvos mados guru Juozas Statkevičius.
Pasak režisierės, dailininkas kuria ne tik kostiumus – jo dizainas padeda atsiskleisti personažų charakteriams, jų sceniniam identitetui.
Tai bus klasikinio Holivudo įkvėpti drabužiai, atspindintys veikėjų eleganciją, santykių intrigą ir žavingą operetės teatrališkumą.
Puošnios suknios ir frakai perkels mus į XX a. pradžią, kada stulbinanti operetės „Linksmoji našlė“ sėkmė iš Europos persikėlė į Ameriką ir tapo ne tik kultūros, bet ir mados reiškiniu. Mados banga suteikė moterims naują saviraiškos formą, padėjo kurti naujus moteriško grožio standartus, pabrėžiančius prabangą, rafinuotumą ir jausmingumą.
Susiformavęs „našlės stilius“ paskatino moteris rinktis elegantiškus, išskirtinai teatrališkus drabužius bei aksesuarus, tapo įkvėpimo šaltiniu įvairioms prekėms: grakščių siluetų, juodos ir aukso spalvos nėrinių suknelėms ir didžiulėms plunksnų skrybėlėms, kvepalams, kitiems aksesuarams, netgi „Merry Widow“ kokteiliams ar cigaretėms.
Prašmatnūs spektaklio kostiumai puikuosis scenografo Vaidoto Jakučio sukurtame scenovaizdyje. V.Jakutis dažnai bendradarbiauja su režisiere V.Streiča, drauge jie statė operetę „Misteris X“, šis kūrėjas apipavidalina scenas įvairiems koncertams ir renginiams tiek teatro scenoje, tiek už jo ribų.
Šokis – pasakojimo dalis
Aistringuosius operetės šokius stato teatro baleto šokėjas, primarijus Valerijus Osadčenko, tai jo – choreografo debiutas.
Savo karjerą V.Osadčenko pradėjo kaip sportinių šokių šokėjas, skynęs laurus ir tarptautiniuose konkursuose, vėliau sušoko daug įsimintinų partijų teatro šokio ir baleto spektakliuose.
Režisierės pageidavimu jam tenka uždavinys pagrindinį operetės šokį – valsą – kilstelėti į daugiau prasmių skleidžiantį šokį, kurio dramaturgijoje įžvelgtume įtampą, jausmus ir santykių dinamiką.
Šokis operetėje taps ne tik pramoga, bet ir pasakojimo dalimi, nes juo galima pasakyti daugiau nei žodžiais.
„Operetė ypač melodinga, jos temose skamba vengrų, rumunų muzikos motyvai, paryžietiškas valsas, – pasakoja pastatymo vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius ir džiaugiasi, kad pirmą kartą žiūrovai klausysis pilnos šio kūrinio uvertiūros, o spektaklio partitūrą dar papildys fragmentai iš kitų F.Leharo operečių, išgirsime net garsųjį J.Offenbacho „Kankaną“. – Šiandien, rodos, įprasta, kad po vokalinio numerio šokamas šokis. O kur dar veikėjų šokis be žodžių, išreiškiantis herojų emocijas? Tai sugalvojo būtent F.Leharas!“.
Kompozitorius suteikė operetei dramatizmo, norėjo, kad žiūrovai meilės scenas išgyventų drauge su herojais, išspaustų „pasigėrėjimo ašaras“, to žadama ir siekti.
Nesulaikė ašarų
Pagrindinius vaidmenis atliks žiūrovų pamilti solistai.
Haną Glavari įkūnys Marija Arutiunova ir Gabrielė Kuzmickaitė, grafą Danilą Danilovičių – Andrius Apšega bei Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje debiutuojantis Regimantas Gabšys. Egidijus Bavikinas ir Tomas Pavilionis atliks Kamilio de Rosijono vaidmenį, Iveta Kalkauskaitė ir Viktorija Zeilikovičiūtė bus Valensjenos, Žygimantas Galinis, Gediminas Maciulevičius bei Žanas Voronovas įkūnys Baroną Mirką Cėtą.
Šokis operetėje taps ne tik pramoga, bet ir pasakojimo dalimi.
Viena ryškiausių pastarojo laiko teatro primadonų M.Arutiunova sako, kad chemija tarp Hanos ir Danilos scenoje ypatingai ryški žodžiuose, kuriuos jie sako vienas kitam bei dainuoja. Tame slypi daugiasluoksniškumas: apstu sarkazmo, ironijos, po tuo slypi kartėlis, apgailestavimas, neišblėsusi didelė meilė ir aistra vienas kitam.
„Repeticijose ieškodami spalvų pasijuokiame, tačiau kartą nesulaikėme ir ašarų..., – atvirauja solistė. – Kūrybinis procesas labai įdomus ir dinamiškas. Man operetės siužeto meilės istorija labai graži, ji žiūrovui pateikiama ne nuo pradžių, o tarsi atsiverstume romano vidurį. Ji ne lėkšta ir nesaldi, bet gyvenimiška, dramatiška, tuo pačiu ir žaisminga.
Kokia bus manoji Hana, noriu palikti paslaptyje, tegu žiūrovai ateis, pamatys ir įvertins. Pasakysiu tik tiek, kad kol kas operetės karjeroje ši herojė – mylimiausia. Žavi įspūdingi J.Statkevičiaus kostiumai, per matavimus teatro siuvykloje vis juokauju, kad vilkėdama tokias gražias sukneles aš net nedainuosiu, o tiesiog išeisiu į sceną ir stovėsiu visa graži!“
Tarp senbuvių – ir scenos naujokas
Grafo Danilos vaidmenį operetėje kuriantis A.Apšega, kalbėdamas apie istorijos aktualumą šiandien, sako, kad siužeto vingiai ir vaidybinis scenų turinys yra suprantamas visais laikais.
„Meilė, pavydas, nesusikalbėjimas, neištikimybė, socialinio statuso skirtumai visada yra svarbūs. Labai mėgstu herojinius vaidmenis operetėse, esu nemažai jų sukūręs ir, manau, kad didžiausias iššūkis yra kaskart kitaip ir naujai pažvelgti, nesikartoti ir vaidyboje atrasti spalvų, išeiti iš komforto zonos naudojantis tuo, ką jau esu įvaldęs. Šiame spektaklyje didžiausiu iššūkiu man buvo choreografijos ir vaidybos vientisumas“, – patikino aktorius.
Kitas Danilos vaidmens atlikėjas – R.Gabšys – tik pernai baigė vokalo meistriškumo mokslus pas profesorių Vladimirą Prudnikovą, dalyvavo operos studijos pastatyme Suomijoje, dainavo kelias partijas LNOBT stažuotojų programos spektakliuose, o dabar kuria pagrindinį vaidmenį Kauno scenoje ir drąsiai žengia jam dar mažai pažįstamais operetės takais.
R.Gabšys prisipažįsta, kad labai įdomu dalyvauti šiame pastatyme ir atrasti save operetės žanre. Kadangi Danila yra pirmasis jaunojo solisto didelis vaidmuo, jis labiausiai pasitiki režisiere V.Streiča ir atsižvelgia į jos pasiūlymus bei norus.
„Savas matymas ar natūrali improvizacija galės rastis vėliau, kada spektaklis bus pilnai išsipildęs. Kol kas sunku surasti balansą kuriamo personažo poelgiuose ir jausmuose, tačiau gerą pagrindą suteikia muzika, ji ir inspiruoja jausmą, padedantį įsikūnyti į vaidmenį. Ne veltui sakoma, kad kompozitoriai viską užrašė muzikoje, jausmai, emocijos yra tarp eilučių, tereikia juos atskleisti“, – patikino R.Gabšys.
Pagrindinės partijos patikėtos mecosopranui
Pagrindinės veikėjos Hanos Glavari vaidmuo išskirtinis ir G.Kuzmickaitės karjeroje. Mecosoprano savininkės retai lepinamos pagrindinėmis partijomis operose ar operetėse, tačiau Hanos partija solistei tinka, o ateitis parodys, ar statytojai buvo teisūs, patikėję jai šį kultinį vaidmenį.
G.Kuzmickaitė sukūrė keletą personažų Kauno scenoje, kviečiama dainuoti ir į Klaipėdos muzikinį teatrą, aktyviai dalyvauja koncertinės programose ir įvairiuose projektuose, tarp kurių yra netgi roko grupė „Thundertale“, su kuria dalyvavo roko operos „Karalių kraujas“ pastatyme ir išleido vinilinę plokštelę, sėkmingai pristatytą šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje.
Jaunoji solistė apie savo heroję sako: „Hanos personažas yra labai žaismingas, turi daug šarmo, tai leidžia kurti su scenos kolegomis gyvą žaidimą, siužeto šmaikštumas suteikia galimybę turėti lengvumo ir sau. Repeticijų metu pakvailiodavom, ir iš to gimė stebuklai.
Kol kas sunkoka derinti Hanos eleganciją ir žaismingumą, nes išorėje ji turi būti natūrali, žaisminga, bet viduje slėpti skaudžią istoriją ir išlaikyti atstumą su Danila, nors norėtų pulti jam į glėbį. Tai nėra dramatinis vaidmuo, bet žiūrovams turi parodyti slepiamą jos vidinę dramą: skausmą, išgyvenimus, naujas patirtis ir santykių kūrimą, kurie išoriškai nematomi.
Man padeda muzika, lengviau dainuojant vaidinti, negu kalbėti prozą, nes joje daugiau asmeniškumo. Muzika teikia visą emociją, F.Leharas viską parašė, tereikia tik klausyti ir viskas gaunasi savaime.“
Pirmą kartą Kauno scenoje – 1941-aisiais
Operetės „Linksmoji našlė“ libretas buvo išverstas į beveik tris dešimtis kalbų, pagal ją pastatyta daugybė kino ir televizijos filmų įvairiose šalyse, sukurtas baletas, ledo šokių spektaklis, ji buvo netgi parodijuojama.
Per daugiau nei šimtmetį „Linksmąją našlę“ įvairiai interpretavo ir pritaikė įvairioms auditorijoms – nuo minimalistinių inscenizacijų iki modernizuotų versijų feministinėmis ar politinėmis temomis. Tačiau visuose operetės pastatymuose išliko rafinuotas humoras, sentimentali romantika bei kerintis melodizmas, kviečiantis žiūrovus pasinerti į laikui nepavaldžią nostalgijos emociją.
Kauno scenoje „Linksmoji našlė“ pirmą kartą suskambo 1941 metais, pagrindinius vaidmenis atliko Gražina Matulaitytė ir Rostislavas Andrejevas.
Vėliau ji atnaujinta 1943 ir 1945 metais, dainavo G.Matulaitytė, Marija Dambravičiūtė, R.Andrejevas, Jurgis Petrauskas, Jadvyga Steckaitė, Stepas Bacevičius.
1960 metais „Linksmąją našlę“ į Kauno valstybinio muzikinio teatro sceną grąžino režisierius R.Andrejevas ir dirigentas Juozas Indra, o po dešimties metų pastatė estų režisierius Paulus Mägi bei dailininkas Eladar Renter.
Tuo metu pagrindinius vaidmenis atliko talentingi solistai: D.Dirginčiūtė, F.Viržonytė, M.Rekys, J.Ragaišytė ir kiti.
1988 metais „Linksmąją našlę“ režisavo Valius Staknys, dirigavo Eno Kivil, dailininkė Giedrė Riškutė.
Kauno scenoje operetė vėl pasirodė 2008-aisiais, ją pristatė režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Virginija Idzelytė.
Pagrindinius vaidmenis operetėje atliko žiūrovų pamėgti bei teatro kritikų įvertinti solistai: R.Vaicekauskaitė, N.Vilkanauskaitė, R.Baranauskas, L.Pautienius, T.Ladiga, G.Maciulevičius, Ž.Lamauskienė, K.Siurbytė, K.Alčauskis, M.Zimkus, D.Norvilas, Ž.Voronovas ir kiti.
„Kai gyvenimas pasiūlo antrą galimybę, ar verta jos atsisakyti? Atsakymo į klausimą ieško operetės „Linksmoji našlė“ veikėjai – kilmingi, žavingi ir šiek tiek nutrūktgalviai. Operetėje pinasi, sąveikauja siužetinės linijos apie turtą, visuomenės lūkesčius, finansinę šalies nepriklausomybę ir subtilią asmeninę meilę. O juk tai – amžina!
Spektaklis atskleis, kaip aukštuomenės pasaulis gali tapti spąstais, kuriuose turtas ir įsipareigojimai ima riboti asmeninius žmogaus pasirinkimus. Pagrindinė herojė Hana, tapusi šalies nepriklausomybės simboliu, naudojasi finansine laisve, kad išsaugotų savo asmeninį gyvenimą, nepaisydama visuomenės poreikių. Situacija skatina susimąstyti, ar turtas suteikia laisvę, ar paverčia žmogų įkaitu?“, – klausimą iškėlė V.Streiča.
Operetės premjere Kauno valstybinė muzikiniame teatre numatyta kovo 27 dieną.
