Sužavėjo „Respublikos“ bendruomeniškumas ir reivas
Rūro trienalės programos sudarytoja ir kuratorė Sara Abbasi, paklausta, kodėl „Respublika“ buvo pakviesta į šį festivalį pasakoja, kad skrido jo žiūrėti į Vilnių per pandemiją, kai atvykusiems iš užsienio reikėjo ilgai karantinuotis ir gauti specialias pažymas norint eiti žiūrėti spektaklio tuo laikotarpiu, todėl tai ką pamatė „Respublikoje“ buvo didelis kontrastas esamai situacijai.
„Atvykau į „Respublikos“ premjerą po pirmosios vasaros nuo COVID-19 pradžios, socialinio nuotolio, bendruomenės praradimo, vienatvės viršūnėje. Tuo metu, kai vyravo jausmas, kad gamta smogia atgal, kad pagrindinis planas žlugo, kad mūsų gyvenimo būdas žlugo ir kad labiau nei bet kada anksčiau kilo klausimas, kaip galime gyventi kartu, visko nesugadindami. O tada pamatau „Respubliką“... Ir ką Jūs manote? Tai mane tiesiog išmušė iš vėžių. Temos, būdai kaip prie jų prieita, formatas. Žinoma, kiekviena auditorija sudaro mažą efemerišką visuomenę, bet „Respublikoje“ tai buvo kitoks jausmas: būti kartu su 400 žmonių to meto izoliacijoje ir valandų valandas dalytis šia patirtimi, kalbėtis, vaikščioti, gerti, šokti kartu. Pačiam nuspręsti, kiek nori įsitraukti.
Dar vienas aspektas, kuris man patinka – dabar reivo tema labai madinga, visi pateikia reivą kaip utopiją, bet jei pats reivini, žinai, kad yra ir kita viso to pusė, kuri tokia liūdna... Būtent „Respublikoje“ yra tas jausmas. Man patinka, kad reivas čia nėra pateikiamas kaip sprendimas, nes tai būtų banalu. Nenuostabu, kad jis suklestėjo po Šaltojo karo, kai žmonės neturėjo ateities, neturėjai kur judėti, bet judėjo. Tai yra tas desperatiškas reivo aspektas, kuris man labai patinka ir kurį jūs turite „Respublikoje“.
Na, ir tas bendrumo su publika jausmas! Kai žiūrėjau „Respubliką“, buvo tokia įelektrinta atmosfera. Kaip galima to nemylėti?“ – retoriškai klausia Sara Abbasi.
Kūrinius Rūro trienalėje pristato iškiliausi kūrėjai
Muzikos ir menų festivalis Rūro trienalė (The Ruhrtriennale) vyksta trejų metų ciklais ir orientuojasi į šiuolaikinius socialinius ir globalius perversmus. Nuo 2002 metų rengiama trienalė kviečia į meninius atradimus daugybėje buvusių pramoninių erdvių Bochumo, Duisburgo, Eseno ir Gladbeko miestuose. Visi Rūro trienalės renginiai pristatomi urbanistinio paveldo objektuose.
Žiūrovų laukia naujausi tarptautiniai muzikos, teatro, dramos, šokio, instaliacijų, literatūros ir performanso kūriniai. Kiekvienam trejų metų ciklui vadovauja vis kitas meno vadovas. Rūro trienalėje savo programas jau pristatė: trienalės įkūrėjas, vienas žinomiausių Europos teatro vadybininkų ir operos reformatorių Gerardas Mortier, vokiečių teatro ir operos režisierius, įvairių Vokietijos universitetų profesorius Jürgenas Flimmas, vokiečių režisierius Willy Decker, jo kraštietis kompozitorius ir režisierius Heineris Goebbelsas, olandų režisierius Johanas Simonsas, o režisierius iš Šveicarijos Christoph Marthaler programą formavo kartu su vokiečių dramaturge Stefanie Carp.
Nuo 2021 festivalio meno vadovė yra Šveicarijos teatro režisierė Barbara Frey. Šių metų trienalėje bus pristatytas jos spektaklis „Der Weite Land“. Taip pat naujausius darbus parodys ir „El Conde de Torrefiel“, Julian Rosefeldt, Ligia Lewis, Mette Ingvartsen, Anna Papst ir Mats Staub. Šių metų programoje – itin daug originalių, tarpdisciplininio meno kūrinių. Nuo 2024 m. B.Frey pakeis garsusis Ivo Van Hove.
Uždaryti trienalę tenka išskirtiniams kūriniams. Šįkart tai – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre kartu su Munich Kammerspiele sukurta „Respublika“. Paklausta, kodėl būtent šiam kūriniui patikėta uždaryti festivalį Sara Abbasi sako: „Netgi mums, Rūro trienalei „Respublika“ yra didžiulė produkcija, labai sudėtinga. Bet mes stengiamės pritraukti žiūrovus, kurie nėra tipiški trienalės lankytojai. Kai buvau rodyme Vilniuje – galvojau, kad esu garsiausiame Berlyno techno muzikos klube „Berghaine“. Be to, ši erdvė yra tiesiog sukurta „Respublikai“, kaip sakė režisierius Lukaszas Twarkowskis. Jahrhunderthalle yra utopija. Praėjęs ateities įvaizdį, buvusios vertybes, kurios sugriuvo ateityje.“
„Respublikoje“ vaidina Nelė Savičenko, Airida Gintautaitė, Rasa Samuolytė, Jan Dravnel, Rytis Saladžius, Valentinas Novopolskis, Vainius Sodeika, Augustė Pociūtė, Gediminas Rimeika, Ula Liagaitė, Martynas Nedzinskas, Diana Anevičiūtė, Algirdas Dainavičius, Komi Togbonou.
1999 m. baigėsi dešimtmetį trukęs Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės, federalinės vyriausybės ir vietos valdžios institucijų organizuotas architektūros ir meno projektas-paroda Emscher park (IBA), kuria siekta ekologinio, ekonominio ir socialinio Rūro regiono atnaujinimo. Nenaudojamoms teritorijoms sugalvoti nauji ir ekonomiškai perspektyvūs panaudojimo būdai, atitinkantys ne tik ekologinius, bet ir ekonominius, socialinius bei kultūrinius principus.
Pasibaigus šiam projektui siekta toliau užtikrinti naujai atrastų pramoninių paminklų ateitį ir padidinti regiono žinomumą, todėl nutarta Rūro regione įkurti decentralizuotą ir projektiškai vykdomą meno festivalį, taip sudarant istorinę, tuomet dar be precedento, galimybę nuo apleidimo ar sugriovimo išgelbėti industrinius statinius ar ištisus arealus. Tapę naujo estetinio sąmoningumo objektais, buvusios elektrinės, katilinės, industrinės halės, gamyklos ir kiti milžiniški industriniai statiniai tampa ne tik unikaliomis vietomis naujoms meno formoms, bet ir neatsiejamu šio festivalio bruožu.
Per keletą dešimtmečių tapusios bene prestižiškiausiu teatro festivaliu Europoje, Rūro trienalės centre visad yra kūriniai, kurie peržengia žanrų ribas ir kuria santykį su konkrečia vieta. Buvusiose mašinų salėse ir gamyklose vykstantys dramos ir operos spektakliai visada unikalūs dermėmis su naujausiomis vaizduojamųjų menų, popmuzikos, džiazo ir klasikinės muzikos formomis. Vokietijos mastais palyginti jauno, tik du dešimtmečius vykstančio festivalio kiekvienas spektaklis – neprilystama toli žanro rėmus peržengianti estetinė patirtis.
