„Įsirašysim šį svarbų pavadinimą į Lietuvos operos istorijos puslapius“, – džiaugiasi LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Drauge su partneriais – Briuselio Théâtre de la Monnaie ir Bolonijos Teatro comunale di Bologna – statomas spektaklis režisuojamas vieno įdomiausių ir šiuo metu pasaulyje populiariausių jaunosios kartos italų režisieriaus Damiano Michieletto, jau pelniusio tarptautinės teatrinio meno bendruomenės pripažinimą bei ne vieną prestižinį apdovanojimą.
Koprodukcijos modelis, kuomet spektaklis ruošiamas bendradarbiaujant keliems teatrams – jau pasiteisinusi praktika, leidusi ženkliai kilstelti Lietuvos operos teatre rodomų spektaklių kokybės kartelę, turėti savo repertuare gerai pasaulyje žinomų meistrų darbus ir suteikianti galimybę Lietuvos žiūrovams išvysti aukšto meno lygio reginį. „Pasaulio topuose esančių teatrų standartai dažniausiai jau būna užkelti labai aukštai, tad ir mūsų teatro kolektyvui tenka siekti tokio profesionalumo lygio“ – kalbėdama apie augantį teatro prestižą neslepia LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja Jurgita Skiotytė – Norvaišienė. „Mums tai – didelė galimybė apsikeisti patirtimis, būti kartu su geriausiais. Jau ilgus metus LNOBT yra pilnavertis pasaulio teatrų šeimos narys“, – antrina Jonas Sakalauskas.
Rožės kavalierius - ypatingo sudėtingumo spektaklis, skirtas operos meno gurmanams. „Kietas riešutėlis ne tik atlikėjams – solistams, orkestrui, bet ir žiūrovams“ – teigia Jonas Sakalauskas. Režisūrine koncepcija spektaklis – „perkeltinių prasmių ir modernios scenografijos kupinas, beprotiškai stilingas, gražus ir įdomus publikai, pratusiai prie kokybiško, labai meistriško kūrėjų darbo. Mūsų publika turėtų įvertinti šį darbą“ – mano LNOBT vadovas. Jurgita Skiotytė-Norvaišienė, kalbėdama apie spektaklio koncepciją, taip pat pabrėžia netikėtus, inovatyvius režisūrinius sprendimus bei scenografiją, galinčius sudominti ne tik ištikimuosius LNOBT žiūrovus, bet ir pritraukti naujus.
„Mano kūrybinė energija pirmiausia kyla iš noro nekartoti to, kas jau sukurta, ir kiekvieną kartą pradėti nuo nulio. Tai verčia mane judėti į priekį, kaskart ieškant kažko man asmeniškai įdomaus ir naujo, stimuliuojančio“ – teigia spektaklio režisierius Damiano Michieletto, „Rožės kavalieriaus“ spektaklyje siekiantis pasakoti „tikrovišką istoriją, bet kartu perteikti jos viziją stipriais, siurrealistiniais vaizdais, susietais su praeinančio laiko tema.“
Režisierius spektaklyje sieks ne tik ekspresyvumo, kurį diktuoja pati kompozitoriaus R.Strausso muzika, bet ir žmogiškai pažvelgti į operos personažus, parodyti jų jausmus ir emocijas, patyrimus, su kuriais žiūrovas gali susitapatinti pats. Spektaklio giluminei prasmei atskleisti režisierius renkasi sniego įvaizdį, simbolizuojantį trapų, prabėgusį ir nebesugrąžinamą laiką. Šis įvaizdis, šviesa, dominuojanti balta spalva kurs spektaklio atmosferą, kurioje netrūks ir dinamiško, įtraukiančio veiksmo.
„Rožės kavalieriaus“ partitūra – viena sudėtingiausių operos literatūroje, reikalaujanti tiek didelio meistriškumo, tiek ypatingų balsų. Žiūrovai scenoje išvys ne tik geriausius Lietuvos solistus, bet ir kviestines užsienio žvaigždes: Maršalienės vaidmenį ruošia Carmela Remigio, Joana Gedmintaitė, Viktorija Miškūnaitė, Oktaviano – Eglė Šidlauskaitė ir Jelena Kordic, Barono Ochso partiją atliks Albert Pesendorfer ir Tadas Girininkas. Spektaklyje rado vietą ir daugelis kitų Lietuvos operos solistų: Steponas Zonys, Arūnas Malikėnas, Lina Dambrauskaitė, Monika Pleškytė, Rafailas Karpis, Tomas Pavilionis, Regina Šilinskaitė, Julija Stupnianek, Agnė Stančikaitė, Irena Zelenkauskaitė, Liudas Mikalauskas, Egidijus Dauskurdis ir kiti. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas – Sesto Quattrini.
Paklaustas apie tai, ko palinkėtų žiūrovui, atėjusiam į spektaklį, LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas tikėjosi, kad „išsilavinusi publika ateis susikaupusi ilgam, sudėtingam veikalui bei tinkamai nusiteikusi geros muzikos dozei, gražiam reginiui, pasimėgaus naujai atverčiamu operos puslapiu mūsų teatro repertuare“. Jurgita Skiotytė-Norvaišienė taip pat palinkėjo „patirti euforiją ir išgyventi muzikos bei vaizdo scenoje bendrą vyksmą kartu su atlikėjais“.
