Prieš premjerą vyravusios skeptiškos nuotaikos dėl garsiausio lietuviško miuziklo atkūrimo išsisklaidė dar pirmosios premjeros pradžioje – teatrališka legendinio kūrinio versija užbūrė savita siužeto interpretacija ir puikiu atlikėjų darbu.
Demoniškai žavingas Donato Montvydo Pinčiukas pelnytai tapo pagrindine spektaklio ašimi, o dramatiškas Povilo Meškėlos Baltaragis, svajinga Evelinos Anusauskaitės Jurga, romantiška Indrės Anankaitės Marcelė, tulžinga Ilonos Balsytės Uršulė, santūrus Vlado Kovaliovo Anupras, maištingas Jeronimo Miliaus Girdvainis, nepakartojamas Rafailo Karpio Raupys papasakojo publikai nepaprastai jaudinančią istoriją apie apie amžiną gėrio ir blogio kovą, tragikomiškas laimės paieškas, kuriose realybė pinasi su mistika, o tautosakos motyvai, “paskaninti” sąmojingu lietuvių liaudies humoru, lydi tyrus ir romantiškus herojų meilės jausmus.
Organizatorių išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad daugelio žiūrovų teigimu, šis „Velnio nuotakos” pastatymas – vienas kokybiškiausių lietuviškų projektų. Režisieriaus Andriaus Kurieniaus sumanymas praturtinti V.Ganelino 1972 m. sukurtą miuziklą naujomis detalėmis iš K.Borutos apysakos “Baltaragio malūnas, arba kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte” visiškai pasiteisino – spektaklis žavi savo išbaigtumu ir puikiai išvystyta dinamika. Ansamblio „Lietuva” šokėjai nepriekaištingai atliko choreografės Brigitos Urbietytės pastatytus šokius, o trijų „Auksinių scenos kryžių” laureatės Vilmos Galeckaitės – Dabkienės sukurta scenografija ir kostiumai suteikė spektakliui ypatingą, kupiną mistikos dvasią.
 |
| Martyno Siruso nuotr./Jeronimas Milius ir Evelina Anusauskaitė |
