Pinigus valdytų Kultūros ministerija
Finansų viceministras Darius Sadeckas 15min visų pirma patikino, jog finansavimas visai kultūros sričiai kitąmet nemažės, nesvarbu, kaip bus sutarta elgtis dėl tikslinio finansavimo atskiroms Kultūros ministerijos valdymo srityje esančioms įstaigoms.
„Pagrindinis mūsų kaip institucijos, atsakingos už biudžeto formavimą, tikslas – kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų panaudojami efektyviai, grąžą ir naudą jaustų kiekvienas šalies gyventojas. Todėl atsižvelgę į tai, kad kiekvienas ministras prisiima atsakomybę ne tik už konkrečios ministerijos, bet ir visos srities politikos įgyvendinimą ir rezultatus, manome, kad tie rezultatai galėtų gerėti, jei valdymo srityje esančių įstaigų asignavimus ir valdytų kiekviena ministerija“, – sakė D.Sadeckas.
Viceministras taip pat priminė, jog kol kas tai tik pasiūlymas: „Jis kaip tik šiuo metu derinamas ir mes ieškome geriausio ir efektyvesnio viešųjų finansų valdymo sprendimo. Galutinius sprendimus teiksime su biudžeto projektu, kuris bus svarstomas Vyriausybėje ir Seimui teikiamas ne vėliau kaip iki spalio 17 d.“
Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas priminė, kad nacionalinės kultūros įstaigos tapo atskirais asignavimų valdytojais dėl jų misijos svarbos, sutinkant, jog jų veiklai būtina autonomija: „Pripažindama, kad šioje srityje tikrai esama veiklos efektyvinimo galimybių, Kultūros ministerija mano, kad bet kokios reformos kultūros sektoriaus asignavimų valdyme turi būti labai gerai pamatuotos, kad siekiant efektyvumo nebūtų sugriauta ir taip trapi kultūros įstaigų ekosistema.“
M.Budraitis: išmintinga ne ardyti sistemą, o ją tobulinti
Pasak Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus Martyno Budraičio, būtų išmintinga ne ardyti sistemą, o ją tobulinti: „Valstybės kontrolės išvados, kuriomis tarsi remiamasi, nurodo, kad asignavimų valdytojų skaičius yra per didelis. Iš principo taip, bet kultūros srityje jis yra pakankamai optimalus. Kai tokie sprendimai daromi be jokios analizės, be jokio tyrimo, be jokio suvokimo, kaip ta sistema veikia ir kas bus, jei šioms įstaigoms bus panaikintas asignavimų valdytojų statusas, – tai neatrodo profesionalu.“
Jo teigimu, šiandien nacionalinės įstaigos yra atskiri asignavimų valdytojai, todėl jos pačios kuria strateginius planus, pateikia lėšų poreikį ir t.t. „Tai pakeitus, visoms nacionalinėms įstaigoms staiga atsiradus po Kultūros ministerijos stogu, iškiltų administravimo ministerijoje poreikis. <…> Taip pat visų nacionalinių įstaigų veikla būtų gerokai pristabdyta, reiktų keisti visą veiklos sistemą. Manau, kad šie žingsniai daromi visiškai neapgalvotai ir nepasvertai.“
Pasigirdus kalboms apie Finansų ministerijos siūlymą mažinti finansavimą kultūros laukui, LNDT kartu su kitomis nacionalinėmis kultūros įstaigomis šių metų birželį inicijavo kultūros bendruomenės kreipimąsi į valdžios institucijas.
„Išgirdę, kad taip galvojama, besiremiant abejotinais faktais, jog Lietuvoje kultūra yra finansuojama vos ne daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, manipuliuojant kažkokiais netikrais skaičiais ir netikra statistika, inicijavom kreipimąsi. Manau, kad ir dabar imsimės kažkokių veiksmų rudenį, prasidėjus kultūriniam ir politiniam sezonui kažką bandysim judinti“, – sakė teatro direktorius.
„Negali taip būti, kad mes skiriame dėmesį gynybai ir neskiriame dėmesio tam, ką turėtume ginti. Ir jei yra susitarimas dėl gynybos biudžeto, kuris neabejotinai yra reikalingas, tai turi būti susitarimas ir dėl kultūros finansavimo ir dėmesio jai. Galų gale, pasižiūrėkime Vyriausybės programą, kur kultūra yra labai aiškiai įvardinta kaip prioritetas. <...> Tačiau veiksmai absoliučiai skiriasi nuo deklaruotų frazių. Mes tiesiog norim padėti įgyvendinti Vyriausybės programą, daugiau nieko“, – komentavo M.Budraitis.
S.Žutautas baiminasi ministerijos įtakos kasdienei įstaigų veiklai
Laikinasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Sigitas Žutautas mano, jog perkėlus nacionalinių kultūros įstaigų finansavimą iš valstybės biudžeto į Kultūros ministerijos biudžetą, išlieka rizika, kad ministerijos politikai ar biurokratai darys įtaką ne tik strateginei, bet ir kasdienei įstaigų veiklai.
„Kasdieniai veiksmai gali būti apvelti biurokratijos. Norėtųsi siekti, kad Kultūros ministerija turėtų strateginę įtaką kultūros įstaigoms, net ir nacionalinėms: patvirtinant veiklos strategiją, organizacijos struktūrą, dalyvaujant Meno tarybose, skiriant vadovus, taip pat nustatant kertinius rodiklius – ne tik meno, bet ir veiklos skaidrumo ir efektyvumo.
Tačiau, mano manymu, turi būti aišku, kad įgyvendindama patvirtintą strategiją, kartais – ilgesnę nei vieneri metai, nacionalinė kultūros įstaiga nebus įveliama į visokius „įrodinėjimus“, „derinimus“ ir „patvirtinimus“, – sakė S.Žutautas.
