Vienas naujausių aktoriaus Dariaus Meškausko vaidmenų – Varpininko Karvelio – sukurtas paskutiniame Lietuvoje režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Kalės vaikai“, Klaipėdos dramos teatre, kuriame D.Meškauskas dirba jau beveik 30 metų. Aktorių taip pat galima išvysto kituose šio teatro spektakliuose, taip pat Vilniuje, Oskaro Koršunovo spektakliuose „Žuvėdra“, „Dugne“, „Hamletas“, „Tartiufas“.
Vilnietis D. Meškauskas kūrybinį kelią pradėjo Marijampolėje, kai po konservatorijos baigimo gavo paskyrimą. 1989 m. po 25 metų pertraukos buvo atkurtas teatras šiame mieste ir tuomet į teatrą įsiliejo konservatorijos absolventai, tarp jų ir D.Meškauskas.
Po 3 metų Marijampolės teatras buvo uždarytas, o nuo 1990 m. Meškauskas ėmė vaidinti Klaipėdos dramos teatre, čia dirba iki šiol.
Kaip pavyko išgyventi tą periodą, kai teatrai buvo tušti, kur reikėjo rasti motyvacijos ir išlaukti savo laiko?
„Tokio klausimo man nekilo, kur pasidėt, aš visą laiką norėjau būti teatre, tam jaučiau aistrą. Aš manau, šitoje profesijoje išlikti įmanoma tik su noru tai daryti. Kai dingsta motyvacija, tai reikia eiti iš šitos profesijos. Kai nejauti adrenalino, kūrybinio džiaugsmo, pinigų nėra, tai kam? Čia grynai tokia priklausomybė nuo teatro“, – kalbėjo D.Meškauskas.
D.Meškauskas sako, aktoriaus darbe sunkiausia – likti nesuprastu, kai žiūrovo nepasiekia aktoriaus siunčiama emocija, reiškia tu nepasiekei tikslo, ir žiūrovo paveikti nepavyko.
„Teatras turi įvykti žmonių galvose, lygiai kaip jūs knygą skaitot ir matot filmą, pati scena yra tik provokacija žiūrovo vaizduotei. Tai, kas įvyksta jūsų galvoje, bandymas paveikti žiūrovo emocijas, sąmonę, širdį, ir jei tai lieka nepasiekta, tada darbas buvo beprasmiškas“, – sakė aktorius.
Nacionaline kultūros ir meno premija D.Meškauskas įvertintas už improvizacijos ir psichologinio tikslumo dermę. Aktorius sako, kad gauta premija – ir džiaugsmas, ir išbandymas, ir atsakomybė. Jausmą apibūdino Izraelio rašytojo Amos Ozo žodžiais
„Man patiko laida su Izraelio rašytoju A.Ozu, kai jis gavo Rusijos premiją. Žinoma, malonu, sako, bet aš savo gyvenimo neįsivaizduoju be rašymo, tai įsivaizduokit, mano situaciją, jaučiuosi, kad man davė premiją, kad aš kvėpuoju“, – sakė D.Meškauskas.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos skirtos Dariui Meškauskui, Vytautui Martinkui, Artūrui Railai, Mirgai Gražinytei Tylai, Mariui Ivaškevičiui ir Audriui Kemežiui (po mirties), bus įteiktos Vasario 16-ąją Nacionaliniame operos ir baleto teatre.
