Mažoji salė
Spaudos konferencijos pradžioje naujai pastatytą 120 vietų LNDT Mažąją salę pristatė generalinis direktorius Martynas Budraitis. Salę buvo planuota atidaryti balandžio mėnesį, tačiau dėl medžiagų tiekimo sutrikimo data persikėlė į birželio vidurį.
15min pasiteiravus, kiek buvo planuota išleisti Mažosios salės statybai ir kiek dėl Rusijos karo Ukrainoje ir pandemijos šie kaštai pakilo, jis atsakyti negalėjo. „Žinokit, dabar tikrai nepasakysiu. Neišmokau jų atmintinai“, – atkirto direktorius, pristatydamas salę žiniasklaidai. Vėliau dar kartą pasiteiravus, direktorius atsakė, kad šiam klausimui nesiruošė, nes pagrindinis spaudos konferencijos tikslas – pristatyti premjerą.
Pirmoji premjera – L.Kutkaitės spektaklis
„Sirenų tyla“ – pusiau dokumentinė tragikomedija, jungianti Homero „Odisėjos“ pasakojimą apie kelionėje sutiktas sirenas su pusiau dokumentiniais, pusiau fikciniais moterų aktorių pasakojimais apie patirtą psichologinį ir seksualinį smurtą kūrybiniuose procesuose.
Spektaklis paremtas tikromis istorijomis, kurios buvo rinktos kartu su režisiere L.Kutkaite. Dramaturgę Teklę Kavtaradzę nemaloniai nustebino, kad šių istorijų yra nemažai. „Surasti seksualinį priekabiavimą patyrusių aktorių buvo lengvesnė užduotis, nei norėtųsi, kad būtų“, – pažymėjo T.Kavtaradzė.
Pasak režisierės, aktorės ir yra girdėjusios, ir tam tikru laipsniu pačios patyrusios psichologinį smurtą. Tiesa, aktorei Tomai Vaškevičiūtei teko laimė nesusidurti su seksualiniu priekabiavimu: „Visame procese akcentavau, kad noriu parodyti aktorystės šviesiąją pusę. Savo karjeroje turėjau daug turtinančių patirčių.“
Aktorė Gerdai Čiuraitei skaudžiausia, kad po Lietuvoje pagarsėjusio #MeToo judėjimo niekas nepasikeitė: „Klausydamasi istorijų nežinojau, kad kai kurioms mano kolegėms taip nutiko. Kodėl apie tai vis dar tylime...“
Aktorė Rimantė Valiukaitė teigė turinti kitokią nuomonę apie #MeToo, tačiau tai nesutrukdė jai vaidinti „Sirenų tyloje“: „Laura mane įviliojo į šį spektaklį, sakydama, kad bus linksma, juokinga, nes turiu atskirą nuomonę – man #MeToo judėjimas net purto ir aš jo visiškai nepalaikau, tačiau nesiginčijome ir, ačiū, kad priėmėte mano nuomonę. Mes kalbėjome apie svarbius dalykus – naudojimąsi galios pozicija, nekolegiškumą, kuris nepriklauso nuo lyties. O #MeToo nuėjo į kitą planą. Nenoriu išsiduoti, bet yra dalykų, kuriuos keisčiau.“
Aktorė Aistė Zabotkaitė sakė, kad norėtų daugiau tokių kūrybinių procesų, kaip „Sirenų tyla“: „Nereikia eiti į sceną ir klausti „ar aš padarysiu?“, o kaip tai padaryti „kuo geriau?“. Linksma tikrai buvo, nes pačiame spektaklį nemažai sarkazmo – juokiamės iš galingųjų genijų ir moterų, kurios pačios prisiprašo.“
Kartais ir pačios moterys neigia judėjimo #MeToo svarbą, išryškinta spaudos konferencijoje. L.Kutkaitė komentavo: „Prieš Odisėjui priplaukiant sirenas, jis buvo pas Kirkę, ji įspėja apie kitas moteris – nesiklausyk jų, mat jos blogos. „Odisėjoje“ yra daug įspėjimo apie tai, kokios jos blogos, o jų pačių yra kelios eilutės.“
„Sirenos buvo sukurtos vyrų, tarsi jo būtų kažkokios blogietės“, – pridūrė A.Zabotkaitė.
Režisiere L.Kutkaitė surinko visiškai skirtingas aktores, turinčias skirtingas nuomones į #MeToo:
„Pradinė idėja nebuvo koncentruotis į #MeToo, nes pradžioje norėjau statyti kitą pjesę, tačiau galvojau, su kuo man simboliškai būtų svarbu ateiti į teatrą. Man svarbu buvo pradėti su moteriška energija, moterimis aktorėmis, ko labai pasigendu, ir džiaugiuosi, kad galiu kurti su šiomis profesionalėmis. Šis klausimas yra tiesiogiai susijęs ir su mano bei Teklės susitikimu, kurio metu išvystėme šią idėją.“
