Jau šį savaitgalį Nacionalinio Kauno dramos teatro didžiojoje scenoje bus pristatyta režisieriaus Gintaro Varno premjera – spektaklis „Sombras“ pagal Federico Garcia Lorcos ir Luigi Pirandello kūrinius.
Spektaklis „Sombras“ yra vadinamas G.Varno eksperimentu – pamąstymu apie teatro prasmę ir vertę, tuo pačiu kvietimas diskusijai apie teatro meną ir menininką, siekiantį nepasiekiamos tiesos.
G.Varnas į sceną sugrąžina savos teatrinės kūrybos citatas, kviečia atsiminti ir persvarstyti šiandienos teatrą, klausdamas, ar jis yra tiesos, ar melo erdvė.
„Spektaklis gimė iš mano gana niūrių minčių apie teatro ateitį, kai nebetiki, nebevaikštai į spektaklius, nejauti teatro magijos. Nežinau, ar teatras įrodys, kad teatras yra ta vieta, kur sakoma tiesa. Tai paaiškės tik premjeros dienomis“, – sakė G.Varnas.
Kaip pristatydamas ne tik premjerą, tačiau ir 100-ąjį teatro sezoną kalbėjo Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas, sunku suskaičiuoti, kiek personažų čia buvo ir kiek – kūrybinių įvykių.
„Šia premjera režisierius, matyt, peržvelgia tiek savo kūrybinį kelią, tiek viso Lietuvos teatro esmę ir prasmę. Esu nuoširdžiai dėkingas režisieriui, kuriam dar rūpi teatro atsakomybė, teatro vaidmuo šiandienoje ir gyvo, tikro, paveikaus, dirginančio ir atsakingai mąstančio teatro vaidmuo šiandienoje.
Džiaugiuosi, kad mes kartu su teatru „Utopija“ įgyvendiname tokį didžiulį ir labai prasmingą projektą, pasitikdami neeilinę teatro sukaktį“, – kalbėjo E.Stancikas.
Dramaturginį koliažą sudaro ispanų poeto, dramaturgo F. Garcia Lorcos tekstai bei ištraukos iš italų dramaturgo L.Pirandello pjesės „Šeši personažai ieško autoriaus“.
Šis spektaklis – intelektuali kelionė į teatro pasaulį, kuriame susipina magija ir kasdienybė, realybė ir mistika, tikrovė ir iliuzija, melas ir tiesa, gyvenimas ir mirtis.
Tai – ne pirmasis G.Varno darbas pagal F.Garcia Lorcos kūrybą.
„Kiekvienas, manau, turi savų autorių. Kaip ir dirigentai: kai kurie yra mocartistai, kai kurie – verdistai. Taip ir režisieriai turi labiau mėgiamus ir artimus autorius. Lorca yra iš tos genijų kartos, kurie jauni miršta.
Artimas visokiomis prasmėmis. Jis buvo apsėstas ne tik teatru, bet ir muzika, poezija. Antras dalykas, jis yra ir poetas scenoje. Tai man atrodo labai vertinga ir reta. Prozos teatre yra daug, poezijos – ne taip daug“, – kalbėjo G.Varnas.
Viena iš spektaklio gijų – tiesos ir melo tema. Režisieriaus teigimu, nuo klausimo, ko teatre yra daugiau – tiesos ar melo – ir prasidėjo mintys apie šį spektaklį.
„Man kartais atrodo, kad teatras yra melo karalystė, bet kartais – visiškai ne. Kartais kaip tik atrodo, kad tai yra ta vieta, kurioje sakoma tiesa. Atvirkščiai, nei gyvenime. Aš nežinau, kaip yra.
Pažiūrėjęs kai kuriuos savo senus spektaklius aš buvau šokiruotas nuo melo. Ir atrasti tiesą teatre yra turbūt pati didžiausia pasaulyje utopija. Vis tiek jos iki galo neatrasi. Bet tai nereiškia, kad tiesos nereikia siekti.
Nežinau, ar šį spektaklį galima vadinti eksperimentu. Jis – daugiau pamąstymas tomis temomis. Ar jis vadinamas eksperimentiniu, ar ne – jau čia ne mano reikalas. Manau, kad ne.
Spektaklis duos vienokį ar kitokį atsakymą. O gal ir neduos. Gal bus tiesiog pretekstas patiems žmonėms, teatro kūrėjams, žiūrovams pamąstyti, ko gi aš einu į teatrą, ar verta eiti. Profesionaliam lietuviškam teatrui yra šimtas metų. Ir reiktų pamąstyti, kur jis eina, į kokias puses. Ar reikia dar rimtų temų teatre, ar jų nebereikia“, – sakė spektaklio režisierius.
Tėvo vaidmenį spektaklyje atliekantis aktorius Vytautas Anužis, kalbėdamas apie teatro esmę ir prasmę, sako visų pirma galvojantis apie laiką.
„Laiką kaip kažkokią esybę, reiškinį mūsų gyvenime, kurio prasmė nėra įminta. Visiškai. Yra labai daug kalbų apie laiką. Juk ir čia pagrindinė mintis: tikrovės virsmas iliuzija, ir labai skausmingos tikrovės paieškos. Keitimąsi veikia laikas. Toks, koks aš esu dabar, aš nesu toks, koks buvau pries 20 metų. Tai kur tikrovė, kur melas, kur iliuzija?
Menininko siekis – pagauti laike tikrovę ir tobulai ją pateikti publikai, bet jis yra neįmanomas. Kito kelio nėra, kaip tik stengtis tai daryti“, – kalbėjo V.Anužis.
Scenoje pasirodo net 28 aktoriai – Dainius Svobonas, Vytautas Anužis, Jovita Jankelaitytė, Vilija Grigaitytė, Gytis Laskovas, Vaidas Maršalka, Saulius Čiučelis, Jūratė Onaitytė, Matas Sigliukas, Sigitas Šidlauskas, Liubomiras Laucevičius ir daugelis kitų.
Premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre – rugsėjo 6, 7, 8 dienomis.
