Sezonas Nacionaliniame Kauno dramos teatre prasideda rugpjūčio 21 dieną Gyčio Padegimo spektakliu „Primeiviai“.
Pjesė „Pirmeiviai“ užbaigia 10 metų kurtą G.Padegimo pjesių trilogiją, kurią sudaro „J.A.H“ (pjesė skirta rašytojui, visuomenės ir literatūros veikėjui J. A. Herbačiauskui atminti), „Alksniškės“ (pasakojimai apie prezidentą Kazį Grinių) bei „Pirmeiviai“.
Rašė karantino metu
Pjesė „Primeiviai“, kurios autorius – režisierius ir pedagogas G.Padegimas, nukelia į svarbų Lietuvos kultūrai įvykį: pasakoja, kaip atrodė teatro kūrėjų gyvenimas prieš 100 metų ir kaip buvo įsteigtas profesionalus dramos teatras.
Pasitelkęs sukauptas žinias ir faktus, G.Padegimas atkūrė laikmetį, jo atmosferą bei sukūrė profesionalaus Lietuvos teatro pirmeivių portretus.
Veiksmas prasideda 1920 m. rudenį, režisieriaus Juozo Vaičkaus ir jo žmonos Mortos Grikšaitės-Vaičkienės bute Kęstučio gatvėje. Čia atskiruose kambarėliuose glaudžiasi poetas bei dramaturgas Petras Vaičiūnas su sužadėtine aktore Teofilija Dragūnaitė, aktorės Polė Tendžulytė ir Ona Kurmytė su giminaite bei pradedantis poetas Brolytis.
Bute virte verda gyvenimas: verkia kūdikis, kaista arbatos virdulys, liejasi kalbos, aistros, o svarbiausia – čia ruošiamasi pirmajam profesionalaus Lietuvos teatro vaidinimui „Joninės“ (1920 m. gruodžio 19 d.) pagal H.Sudermanno pjesę.
Įdomu, kad kūrinys gimė režisieriaus G.Padegimo bute karantino metu. Kaip sako jis pats, tuo metu „kalbėjosi“ su savo personažais ir dėliojo jų dialogus, derindamas tikslius biografinius faktus ir fantaziją.
„Šiame teatre aš esu jau 55 metus – nuo mažo berniuko iki vyriausiojo režisieriaus, o dabar – vėl režisieriaus.
Nemažai žinau ir pamaniau, kad mano priedermė – nerti į praeitį. Ilgai rinkau medžiagą, skaičiau memuarus, senus laikraščius, archyvus. Beje, dar prieš 20 metų man pavyko paruošti laidų ciklą „Teatro instinktas“ – apie teatro gimimą Lietuvoje. Pavyko rasti, pakabinti ir nufilmuoti senuosius mūsų kritikus, aktorius, žiūrovus.
Visa ta medžiaga, kuri kaupėsi 55 metus, dabar staiga, per trumpą laiką – supresuotai – sugulė į šitą pjesę. Aš esu labai laimingas, kad mano bendrakeleiviais šioje kelionėje tapo teatro ateities žmonės. Tai – jaunas kursas, kurį į teatrą pakvietė Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas, o juos paruošė Algirdas Latėnas ir Vidas Bareikis. Kartu mes keliavome iš praeities į ateitį“, – kalbėjo G.Padegimas.
Režisierius akcentavo, kad jauniems aktoriams tai buvo ir didžiulė pamoka apie Kauną, o pats spektaklis kalba ne tik apie teatro kūrimąsi, tačiau ir apie tuo metu vykusius politinius, visuomeninius procesus.
„Tai yra plati panorama to, kas vyko Lietuvoje. Garbė ir atsakomybė, kad pradedam šį sezoną šiuo spektakliu“, – kalbėjo G.Padegimas.
Spektaklyje – ir daug istorinių asmenybių
Teatro režisierių Juozą Vaičkų įkūnijęs aktorius Deividas Breivė, teatre dirbantis tik antrąjį sezoną, sakė, kad informacijos apie J.Vaičkų nebuvo daug.
„Labiausiai padėjo literatūra ir fantazija. Tai žmogus, apie kurį vaizdinės medžiagos yra labai mažai, yra tik balsas, todėl belieka pasitikėti savimi, savo fantazija, įsivaizduoti, koks jis buvo, remtis amžininkų aprašymais.
Dar žiūrėjau nuotraukas, dariau fotoanalizę: ką sako akys, ką – veido išraiška.
Visa tai padėjo nusipiešti jo paveikslą: koks jis buvo. Tiek jo charakteris, tiek ir aplinkybės, kurios jį supo. O aplinkybės nebuvo lengvos“, – pasakojo D.Breivė.
Spektaklyje veikia ir daug istorinių asmenybių: Kipras Petrauskas, Petras Vaičiūnas, kiti to meto visuomenės ir kultūros veikėjai.
Pasak scenografijos ir kostiumų dailininkės Birutės Ukrinaitės, kūrybinis procesas pačiame karantino įkarštyje buvo įdomus: „Man buvo įdomu atkurti istoriją, susidraugauti su ja, matyti nuotraukas ir visus veikėjus prieš 100 metų ir vienai, per patį pandemijos įkarštį, su tuo susipažinti. Po to, kai jau įžengėme į teatrą, viską reikėjo įvilkti į scenos rūbą. Stengiausi nenukrypti nuo istorijos.“
Iki metų pabaigos – premjeros ir teatro festivalis
Pristatydamas šių metų sezoną Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas sakė besidžiaugiantis tuo, jog po priverstinės pertraukos teatras vėl atveria duris, o visas šis sezonas dedikuojamas profesionalaus teatro šimtmečiui. Teatro gimtadienis – gruodžio 19-ąją.
Beje, spektaklio „Primeiviai“ premjera tapo įmanoma dėl privataus sektoriaus paramos – sukūrimą iš dalies finansavo bendrovė „Saugaus darbo garantas“. E.Stancikas apgailestavo, kad galimybių paremti šį projektą nerado Kultūros ministerija.
„Kovo mėnesį turėjo būti slovėnų komandos spektaklio „Elektra“ premjera, bet neįvyko dėl pandemijos. Kūrybinė komanda grįžta ir po „Primeivių“ prasidės repeticijos. Ši premjera numatoma rugsėjo 11,12 ir 13 dienomis“, – sakė E.Stancikas.
Lapkričio 28 dieną teatre bus rodomas režisieriaus Antano Obscarsko spektaklis pagal Stanislawo Ignaco Witkiewicziaus (Stanislavo Ignaco Vitkievičiaus) pjesę „Batsiuviai“, kurią E.Stancikas įvardijo kaip itin sudėtingą kūrinį. Spektaklis kuriamas kartu su „Utopijos“ teatru.
Gruodžio 18 d. teatro šimtmečiui Nacionalinis Kauno dramos teatras pristatys šiai progai dedikuojamą premjerą „Ne sau žmonės“ pagal filosofo, rašytojo Vydūno kūrybą. Oratoriją-misteriją kuria režisierius Jonas Vaitkus, pasitelkdamas tautos šviesuolio tekstus „Pasaulio gaisras“, „Ne sau žmonės“.
Naujovė – dramos teatro festivalis
Nacionalinio Kauno dramos teatro meno vadovas Edgaras Klivis pristatė ir šių metų naujovę – naujo formato tarptautinį Nacionalinio Kauno dramos teatro festivalį „Scena 10x10“.
„Pirmais metais jis bus kuklus, tačiau vėliau tikimės kopti į kalną“, – teigė E.Klivis.
Festivalio pavadinimas šifruojamas teatrališkai: 10x10 matmenų scenoje rodomi dešimties trupių spektakliai: po 5 Lietuvos ir 5 užsienio teatrų spektaklius.
Tai – pačios naujausios premjeros, šiandieninio teatro ženklai. Festivalyje bus pristatyti Lietuvos, Estijos, Vengrijos, Slovėnijos, Sakartvelo kūrėjai – Krystian Lupa, Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas, Jonas Vaitkus, Aleksandras Špilevojus, Jaša Koceli, Csaba Polgár, Peeter Jalakas, Birgit Landberg, Nino Maglakelidze.
„Spektakliai inovatyvūs, įvairiais požiūriais: žanriniu, taip pat technologiniu, dramaturginiu. Manau, kad Kauno publikai teatro šimtmečio proga tai bus puiki dovana“, – kalbėjo E.Klivis.
