Alytaus teatro ir Alytaus miesto savivaldybės organizuojamas renginys vyksta jau ne vienerius metus, rudeniui besibaigiant. Pirmoji „Commoona“ įvyko 2017 m. ir tęsiasi iki šiol.
Žmonės vakare susirenka, kad visą naktį iki pat ankstaus ryto stebėtų spektaklius, sukurtus tiek didžiųjų Lietuvos miestų teatrų, tiek iš užsienio suvažiuojančių aktorių. Tai – unikalus įvykis, kuris organizuojamas ne kur kitur Lietuvoje, kaip tik Alytaus mieste.
Vietinis teatras padeda atskleisti kiekvieno miesto kultūrą ir jos svarbą. Alytaus teatro misija irgi tokia pat, o pagal žiūrovų skaičių, kiek jų susirenka pažiūrėti spektaklių, vaidinančių aktorių naktinės teatrinių įvykių sesijos metu, lengva susidaryti įspūdį, koks yra susidomėjimas teatru.
Gyvenimas juda nenumaldomu ritmu, tad, norint pabėgt, pamiršt besivejančius rūpesčius, vienas iš nusiraminimo būdų yra trumpas atsiskyrimas nuo realybės, rutinos ir buities darbų. Reikia nepamiršti, jog taip pat labai svarbu lavinti bei pamaloninti kiekvieno iš mūsų kultūrinį, emocinį intelektą, ugdyti moralės normas ir leisti protui atsipalaiduoti.
Būtent teatras suteikia galimybę žiūrėti į pasaulį iš kitos perspektyvos, verčia susimąstyti, iškelti sau tam tikrus klausimus, gali prajuokinti ar net pravirkdyti. Kartais, kad pajustum tokią emocijų virtinę, neužtenka vieno spektaklio, tad Alytaus teatro iniciatyva buvo rasta alternatyva – naktis teatre. Kam miegoti, kai turi privilegiją kiaurą naktį tyrinėt teatro patalpas, keliauti iš vieno spektaklio į kitą bei leisti savo vaizduotei skleistis?
Kai Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė prieš septynerius metus pradėjo savo, kaip direktorės, kadenciją, ji ruošė kurso programą su noru, kad vyktų netradicinio formato renginiai. Tada jai ir kilo mintis suorganizuoti teatro naktį, kuri po kelių metų buvo įgyvendinta.
Anot I.Pilvelytės, pradėjus galvoti apie šį renginį, pagrindinis tikslas buvo pritraukti ir išplėsti jaunimo auditoriją, siekti sugriauti mitą, jog teatre lankosi tik jaunosios kartos atstovų tėvai ar seneliai.
„Commona“ turėjo būti tarsi jaunimo festivalio atspindys, tarsi vieta, kur galima jaustis laisvai, vaikščioti, kur nori, pamatyti, ką nori. Norėta įrodyti, jog scenos menu yra laikomas ne tik paprastas, standartiškai įsivaizduojamas spektaklis, bet tai gali būti ir šokio spektaklis, performansas, cirko pasirodymas, teatralizuoti skaitymai, įvairios kūrybinės dirbtuvės.
„Commonos“ renginio tikslas buvo pasiūlyti kuo daugiau įvairesnių žanrų veiklų jaunam, smalsiam, ieškančiam įvairių potyrių žiūrovui. Supažindinus jaunimą su teatru, viliamasi, jog jis labiau įsitrauks į tai, kas vyksta meniniam pasaulyje.
Dėl pandemijos 2020 m. naktinė spektaklių sesija buvo atšaukta, tad po dvejų metų pertraukos sugrįžo su trenksmu. Šių metų programa nenuvylė savo inovatyviais pasirodymais, dirbtuvėmis bei spektaklių gausa. Buvo galima išvysti penkiolika renginių per vieną naktį.
Žvarbiu lapkričio oru prasidedant renginiui į teatrą rinkosi įvairaus amžiaus teatro mylėtojai. Atidarymo ceremoniją su monospektakliu „Apie lanko sukimą“ pradėjo talentinga cirko, klounados ir fizinio teatro kūrėja Giedrė Degutytė.
Tada prasidėjo pirmieji spektakliai, tokie kaip garsusis „Dievų miškas“ (pastatymas Kauno valstybinio lėlių teatro, režisierė A. Sunklodaitė) ar ukrainiečių „Golden Gates Theatre“ spektaklis „Richard III“.
Pjesė „Hamletmachine“ (režisierius Artūras Areima) paskatino susimąstyti, ypač jauną auditoriją, kokia mūsų vieta šiame pasaulyje, bei nesitaikstyti su apsimetinėjimu, neteisybe, nuolatos vyraujančia aplink. Vertė nevengti abejonių apie patį žmogų, save ir įžvelgti, kokia trapi paralelė skiria gyvenimą nuo mirties. Nesibaigiantis veiksmas, verdantis judesys, nerealūs išgyvenimai – viso to galima pasisemti per vieną naktį.
Repertuare buvo gausu ne vien spektaklių, bet ir kitų teatrinių įvykių. Vienas iš jų – turas po teatrą, jo rūsius, pavadinimu „Ex kursas“.
Kitas įstabus teatrinis įvykis – kūrybinės improvizacijos dirbtuvės (su Matteo Spiazzi). Buvo galima stebėti kino seansą ar klausytis aktorių skaitomos poezijos. Tam, kad publika pajudėtų, apie vidurnaktį savo gimtajame mieste pasirodė grupė „Velvet“.
Smagu, kad Alytuje vyksta tokie užsiėmimai, kur gali eiti su draugais, pasibūti kartu ne tik dieną, bet ir naktį.
Prie šio renginio organizavimo prisidėjo Alytaus miesto teatro savanoriai, kurie visą naktį stengėsi, kad teatro fanatikams būtų atsakyta į visus rūpimus klausimus ir užtikrintas kokybiškas laiko leidimas.
„Buvo liūdna, kai viskas pasibaigė. Renginys, mano manymu, tikrai pavyko dėl įdomių veiklų, labai draugiškų žmonių, puikios savanorių kompanijos. Smagu, kad Alytuje vyksta tokie užsiėmimai, kur gali eiti su draugais, pasibūti kartu ne tik dieną, bet ir naktį. Tikiuosi, kad tokių užsiėmimų ateity bus tik daugiau“, – pasakojo apie savo patirtį viena iš Alytaus miesto teatro savanorių Marija Klemkaitė.
Ši naktis – unikali galimybė dalyvauti kūrybiniuose užsiėmimuose, pasirinkti, ką pamatyti, kur eiti, visa tai daryti laisva valia, už vieno bilieto kainą. Kartu tai ir puikus šansas bet kokio amžiaus žmogui praturtinti savo emocinį intelektą bei jaustis maloniai kultūros ir meno erdvėje.
„Ar jūs kada nors pavydite patys sau? Mane toks jausmas aplanko, kai Alytuje nutinka „Commoona“. Ši naktis per ganėtinai trumpą laiką alkį pasotina didele ir kokybiška menų doze“, – taip apie šią teatrinių įvykių sesiją kalbėjo Alytaus miesto teatro direktorė I.Pilvelytė.
Ar jūs kada nors pavydite patys sau? Mane toks jausmas aplanko, kai Alytuje nutinka „Commoona“.
Neeilinė naktis teatre pasibaigė „Kritiko kiaušinienės“ ragavimu ir geriausiai pasirodžiusio spektaklio rinkimu. Komisiją sudarė jaunimas kartu su kitais aktoriais. Buvo nuspręsta, jog laimėtojas – Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Deginanti trintis“ (režisierius Brandon Lagaert).
„Rėmėmės tokiais aspektais kaip, pavyzdžiui, scenografija, kaip atskleista kūno kalba, atkreipėme dėmesį į garso takelius, siužetą. Nepaisant šių įžvalgų, svarbiausias vertinimo kriterijus – kokias emocijas jautėme išėję po kiekvieno spektaklio“, – pakomentavo apie vertinimą viena iš komisijos narių Austėja Jančauskaitė, prie komentaro prisidėjo ir Vytenis Grigūnas.
Šis renginys buvo tarsi įžanga, nes Alytus – tai būsima Lietuvos kultūros sostinė 2022 m.
Šio teksto autorė yra Vilniaus universiteto Jaunųjų žurnalistų draugijos narė.
