„Naujajame Baltijos šokyje“ – Šiaurės Korėjos šokio atspalviai

Korėjietė Eun-Me Ahn niekaip netelpa į šokėjos ir choreografės apibūdinimus. Ji – energijos pliūpsnis, stiliaus ikona, kosmopolitė, viena įdomiausių šokio tyrėjų ir kūrėjų, kurios kūrybinis žemėlapis driekiasi nuo Seulo iki Niujorko. Į festivalį „Naujasis Baltijos šokis“ Eun-Me Ahn atvyksta pristatyti spektaklio, kuriame ji analizuoja išskirtinę temą – neperžengiamos sienos perskirtos Šiaurės ir Pietų Korėjos šokio skirtumus, panašumus ir bendras šaknis. Visa tai žiūrovai galės išvysti spektaklyje „Šiaurės Korėjos šokis“, kuris balandžio 12-13 d. bus rodomas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Šiaurės Korėjos šokis“
„Šiaurės Korėjos šokis“ / JM Chabot nuotr.

Šokis – kelias į spalvingą gyvenimą

Eun-Me Ahn vaikystė bėgo tada, kai Pietų Korėja buvo tik bepradedanti atsitiesti po karo, tad pirma jos pažintis su šokiu buvo itin paveiki ir net lemianti tolimesnius gyvenimo pasirinkimus. „Man, kaip vaikui iš sunkiai besiverčiančios šeimos, šokis buvo kažkas neįtikėtino – nuostabus spalvų pasaulis. Supratau, kad privalau tapti jo dalimi, todėl turiu pradėti šokti“, – pasakoja Eun-Me Ahn.

Pirmoji ir tuo metu vienintelė vieta Korėjoje siūliusi aukštąjį šokio išsilavinimą buvo Ehwa moterų universitetas Seule, į kurį ir įstojo Eun-Me Ahn. Vėliau sekė mokslai JAV, Niujorko universitete, padėję įsigilinti į Vakarų šokio pasaulį. „Dabar turiu abiejų šalių patirtį ir iš to galiu kurti savo šokio kokteilį“, – teigia į gimtinę kurti sugrįžusi menininkė.

Šiaurės Korėjos šokio paslaptys

Šiaurės Korėją žino dauguma, tačiau retas gali ką nors papasakoti apie jos meną. Tai tapo Eun-Me Ahn paskata nerti gilyn ir ieškoti būdų tirti šokį šioje „šalyje atsiskyrėlėje“. Labai sudėtinga, jeigu išvis įmanoma, Pietų Korėjos menininkui peržengti sieną negavus savo vyriausybės leidimo. Visgi internete pilna vaizdo įrašų iš Šiaurės: kariniai paradai ir vėduoklių šokiai, stiprybę demonstruojantys gestai ir virtuoziška akrobatika, tradiciniai ir liaudies šokiai. Naudodamasi šia medžiaga, Eun-Me Ahn pati kuria judesius ir kodus, juos jungia ir pildo intriguojančiomis detalėmis, apimdama viską nuo minimalistinių iki epinių scenų, tyrinėdama skirtumus ir panašumus tarp šokio šiaurėje ir pietuose.

„Mus su Šiaurės Korėja sieja tos pačios šaknys, tos pačios tradicijos, tačiau dėl istorijos ir Korėjos padalijimo, abiejose sienos pusėse šokis vystėsi labai skirtingai. Kaip choreografė, jaučiu stiprų poreikį išsiaiškinti, kaip 60 metų šokis vystėsi visai kitoje ideologijoje“, – sako Eun-Me Ahn. Kūrėja teigia, kad pradėjusi analizuoti vaizdo įrašus iš Šiaurės Korėjos, liko nustebinta: „Jų pasirodymuose beveik visada šoka tik moterys ir šokis skirtas ne kam kitam, o Šiaurės Korėjos lyderiui. Tačiau jie ir mes vis dar naudojame tuos pačius šokio žingsnelius ir judesius. Atskirai esame jau daugybę metų, tačiau šokyje išliko tam tikrų panašumų, primenančių apie bendrą praeitį ir didžiąją atsiskyrimo tragediją“.

Eun-Me Ahn teigia tikinti, kad kada nors savo spektaklį „Šiaurės Korėjos šokis“ galės parodyti ir Šiaurės Korėjos žiūrovams: „Labai pavargome nuo tarp šalių jaučiamos įtampos. Todėl tikiuosi, kad vieną dieną pamažu pradėsime keistis informacija, vyks meno, kultūros mainai.“

Daugiau informacijos – www.newbalticdance.lt. Bilietus platina bilietai.lt. Festivalį rengia Lietuvos šokio informacijos centras ir „Vilniaus festivaliai“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Dalis festivalio renginių pristatomi kartu su tarptautiniais šokio tinklais „Aerowaves“ ir „Big Pulse Dance Alliance“, projektu „Perform Europe“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis