Festivalio atidarymo žvaigždės – Graikijos choregrafo Christos Papadopoulos Lietuvos publika laukė nuo 2019 m. Tais metais Papadopoulos trupė negalėjo atvykti dėl šokėjos ligos, per tą laiką choreografas sukūrė ir į Lietuvą atveža naują kūrinį, kuris kalba apie visam pasauliui aktualią tirpstančių ledynų tematiką.
Bilietai į festivalio atidarymą išpirkti iki festivalio likus pusantro mėnesio, o į likusius festivalio pasirodymus jau pardavinėjami paskutiniai bilietai.
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre savo pasirodymą LARSEN C pristatysiantis Christos pasaulinėje šokio terpėje įsitvirtino dirbdamas su garsiausiu šių laikų Graikijos režisieriumi – Dimitrijumi Papayouanu, kurį Lietuvos publika itin šiltai priėmė 2021m. Kita įdomi biografijos detalė: Christos Papadopoulos buvo 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijos organizavimo komandos narys ir 2015 m. Europos žaidynių Baku dalyvis.
Spektaklis LARCEN C yra įkvėptas tirpstančių ledynų lėtumo tam, kad kalbėtų apie gyvenimo veržlumą. „Ledynas“ arba „ledo šleifas“ – 10 000 metų senumo nejudantis Larseno C vandens telkinys Antarktidoje. Jis juda taip lėtai, kad jo neįmanoma aptikti žmogaus pojūčiais.
„Mano atspirties taškas, mano įkvėpimo šaltinis paprastai būna viena akimirka. Blyškus įspūdis, trunkantis beveik nieko. Kažkas mažo, greičiausiai nereikšmingo – dažnai nesu tikras, ar tai išvis egzistavo, ar aš tai įsivaizdavau. Ir vis dėlto jis lieka, ryžtingai įsitvirtinęs manyje. Štai tada repeticijose ir prasideda kova – patikėti tuo mažu dalyku ir pavadinti jį reikšmingu. Pasisakyti už jį, duoti jam laiko ir pabandyti suteikti jam formą, jo nespaudžiant, o tada – laukti“, – apie savo kūrinį kalba C.Papadopoulos.
Valandos trukmės pasirodymo metu šokėjai nuolat juda, jų judesiai įtaigūs ir sklandūs, tarsi vibracijos erdvėje, tarsi bangos, pulsuojančios kartu su visais kitais elementais.
Valandos trukmės pasirodymo metu šokėjai nuolat juda, jų judesiai įtaigūs ir sklandūs, tarsi vibracijos erdvėje, tarsi bangos, pulsuojančios kartu su visais kitais elementais – šviesa, dekoracijomis ir garsais. Peizažai, kūnai ir garsai pasirodo ir pranyksta, priartėja ir atsitraukia. Pasirodymas tiesiogiai kalba apie gana palaipsniui vykstančią transformaciją, daugybę kartų pagaunančią publiką netikėtai, apsimetant, kad be nuolatinio sukimosi, daugiau nieko nevyksta.
„Norėdamas judesyje atrasti tai, kas dar nėra suformuluota, ėmiausi nagrinėti ledynų pokyčius ir bandyti perteikti tai subtiliais judesiai šokyje. Mano tikslas – iki spektaklio pabaigos nukelti žiūrovus ne į kitą vietą, bet į naują būseną. Tai kerintis kvietimas publikai suprasti, kas vyksta“, – publiką intriguoja Christos.
Mano tikslas – iki spektaklio pabaigos nukelti žiūrovus ne į kitą vietą, bet į naują būseną. Tai kerintis kvietimas publikai suprasti, kas vyksta.
Pirmą kartą su savo programa į Baltijos šalių regioną atvykstantis choreografas Christos Papadopoulos studijavo šokį ir choreografiją SNDO (Naujojo šokio vystymo mokykloje) Amsterdame (2003), teatrą Graikijos nacionalinio teatro dramos mokykloje (GNT Drama School) (1999). Nuo 2003 m. jis dėsto judesį ir improvizaciją Atėnų konservatorijos dramos mokykloje. Jis taip pat yra šokio grupės „The Lion and the Wolf“ (2015 m.) įkūrėjas.
Būdamas didžiausiu tokio pobūdžio renginiu Baltijos šalyse, NBŠ atlieka trigubą misiją: informuoti, edukuoti ir telkti šokio menu besidominčius žmones. Festivalį kiekvienais metais aplanko virš 6000 žiūrovų. Iš viso „Naujajame Baltijos šokyje“ dalyvavo daugiau kaip 270 trupių iš 37 pasaulio valstybių, kurios parodė per 480 šokio spektaklių
