J.Štrausas gyveno perversmo laikais – jo gyvenimo metais atsirado kinas, fotografija, telefonas, saksofonas, garso įrašymo aparatas. Buvo išrasta elektros lemputė bei į pirmąją kelionę leidosi garlaivis. Būtent 1899 m. Vilniuje nusprendžiama statyti pirmąją elektrinę, kurios dėka dujinį apšvietimą pakeitė elektra. Norint įprasminti šiuos atradimus ir buvo sumanyta pristatyti baletą pirmosios Vilniaus elektrinės vietoje.
Gintautas Kėvišas, Andrejus Melanjinas, Rūta Railaitė-Butvilienė |
„Žydrasis Dunojus“ išvydo dienos šviesą dar 1956 m., tuometinio Leningrado Mažojo operos ir baleto teatro scenoje. Populiarus jis buvo ir Lietuvoje – pirmą kartą pastatytas 1958 m., o rodomas Vilniuje buvo iki pat 2002 m. Naujam gyvenimui 2011 m. gruodžio 31 d. jį ruošiasi prikelti choreografas ir libreto autorius Andrejus Melanjinas. „Pirmą kartą pamačiau šį baletą prieš penkiolika metų ir jau tada panorau jį pastatyti“, – savo pažintį su „Žydruoju Dunojumi“ pristatė choreografas.
Į baletą susirinkę žiūrovai turės galimybė išvysti to laikmečio gyvenimą ne, kaip įprastai, buržuazijos atstovų akimis, bet iš progreso pusės.
A.Melanjinas prisipažino, jog į viską, kas vyksta balete jis žiūri gana ironiškai. Rimti liko tik du dalykai – muzika ir meilė. „Pagal klasikinį graikų supratimą, yra būtina turėti ne tik pagrindinius veikėjus, bet ir anti-herojus, todėl man buvo labai svarbu išryškinti grafo vaidmens liniją. Norėjosi suteikti kūriniui naujų elementų, todėl veiksmas iš XIX amžiaus pabaigos perkeltas į XX a.“, – baleto ypatumus pristatė libreto autorius. Į baletą susirinkę žiūrovai turės galimybė išvysti to laikmečio gyvenimą ne, kaip įprastai, buržuazijos atstovų akimis, bet iš progreso pusės.
„Šitie dalykai nekeičia choreografijos, bet tikiuosi džiugins žiūrovo akį, nes kūrybiški rekvizitai visada puošia sceną“, – išreiškė viltį A.Melanjinas. Taip pat buvo pažadėta, jog bus atsižvelgiama ir į žiūrovų reakciją, galbūt kai kurios baleto detalės bus pakeistos arba paliktos tik didžiųjų metų švenčių laikotarpiui.
LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas |
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas rado progą apžvelgti ir praėjusius teatro metus: „Šie metai buvo paženklinti finansiniais karpymais, mūsų biudžetas sumažėjo dvidešimt šešiais procentais, o tai liečia kūrybinį pajėgumą, tačiau mes iš paskutiniųjų mėginame užkaišyti skyles savo pastangomis“.
Šiais metais LNOBT pristatė tris premjeras – Eimunto Nekrošiaus „Otelą“, Anželikos Cholinos „Barborą Radvilaitę“ bei dar savo premjeros laukiantį „Žydrąjį Dunojų“. G.Kėvišas prisipažino, jog nors lyginant su ankstesniais metais, lankytojų skaičius ir sumažėjo, tačiau išliko devyniasdešimties procentų lankomumas, o ir metai buvo intensyvūs savo gastrolėmis ir kelionėmis po užsienį. „Nėra kada liūdėti, metus reikia pabaigti su nauja premjera ir sustiprintomis pajėgomis“, – į naująjį baletą žiūrovus kvietė G.Kėvišas.