„Šiuo spektakliu ieškau atsakymo, kur mūsų švietimo sistemoje tas šuo pakastas? Viešai eskaluojama, kad mokykloje „siekiama ugdyti kūrybišką žmogų“, kad „mums reikalinga kūrybiška visuomenė“ ar panašiai, kita vertus, ant gležnų pečių tiems kūrybiškiems žmonėms uždedami standartizuoti testai, egzaminai, paverčiantys juos pilka mase. Šie žmonės tarsi perkošiami per tam tikrą mėsmalę, naikinančią bet kokį kūrybiškumą. Kyla klausimas, kodėl taip yra?“ – svarsto režisierius Paulius Tamolė.
Pjesės autorius – jaunas dramaturgas Augustas Sireikis, pernai LNDT „Versmės“ dramaturgijos festivalyje buvo pristatytas jo kūrinys apie moksleivius „Aktų klasė“. „#beskambučio“ taip pat kuria scenografė Lauryna Liepaitė, kompozitorė Agnė Matulevičiūtė bei įvairi aktorių komanda: Diana Anevičiūtė, Povilas Budrys, Jolanta Dapkūnaitė, Laurynas Jurgelis, Jurga Kalvaitytė, Justina Nemanytė, Kamilė Petruškevičiūtė, Augustė Pociūtė, Gediminas Rimeika, Salvijus Trepulis, Oskar Vygonovski, Arūnas Vozbutas. Aktoriai keliaudami su žiūrovais mokyklos koridoriais dalysis ir savo asmeninėmis istorijomis.
„Mokyklos problemos persiduoda ir į kitas sritis: į darbovietes, į visą visuomenę, kartu ir į teatrą. Darbdavys tampa skambučio metafora. Kol darbdavys ant mūsų nerėkia, iniciatyvos nerodome, o jeigu rėkia, suprantame, kad mums reikia kažką daryti. Mokyklos problematika labai sėkmingai gyvuoja ir kitose sferose.
Savo pagrindine užduotimi ir laikau šių temų junginį. Mes kalbėsime apie tai, kas mums, aktoriams / kūrėjams, rūpi, bet spektaklį apvilksime mokyklos rūbu, mokyklos „forma“. Patirtis liks mūsų pačių. Ji bus pamatas, ant kurio turėtų gimti visas spektaklis. O „rūbas“ – tie koridoriai, takai, kuriais mes keliausime link ašies, link galutinio rezultato, bus reali mokykla, kurioje vaidins profesionalūs aktoriai“, – sako Paulius Tamolė, – pavadinimą „#beskambučio“ naudojame kaip metaforą.
Skambutis (dabar madinga jį pakeisti gražia melodija, bet, esu įsitikinęs, tai esmės nekeičia) ir į pamoką sukviečia, ir iš pamokos išleidžia. O mes klausiame, kas būtų, jeigu jo nebūtų? Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse skambučio nėra, yra ir kelios Lietuvos mokyklos, kurios sėkmingai gyvena be skambučio. Bet kodėl jis vis dar skamba daugelyje Lietuvos mokyklų? Aš suprantu, kodėl jis skambėdavo sovietmečiu, nes buvo ugdoma visuomenė, kuri eis dirbti į fabrikus (po skambučių prasidėdavo ir baigdavosi darbas). Bet dabar jau viskas pasikeitė, o skambučiai liko.“
Kūrėjai akcentuoja, kad nors spektaklis ir vyks mokyklose, jis tikrai nėra skirtas vien mokyklų bendruomenėms. Didžiausias teatralų noras, kad į šį spektaklį paaugliai ateitų su savo tėvais. Anot „#beskambučio“ kūrėjų, spektakliu jie siekia sužadinti bendruomeniškumą, norą veikti kartu ir drauge imtis kad ir paprastų dalykų, tarkim, išjungti skambutį.
„#beskambučio“ bus rodomas vien tik mokyklose. Vilniuje nuolatinė spektaklio rezidencija – Salomėjos Nėries gimnazija, bilietus galima įsigyti LNDT kasoje arba internetu www.tiketa.lt.
Vėliau spektaklis leisis į turą po Lietuvą. Lapkričio 14 d. bus rodomas Visagine, „Verdenės“ gimnazijoje, lapkričio 22 d. – Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje, gruodžio 6 d. – Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje, gruodžio 8 d. – Nemenčinės Gedimino gimnazijoje. Šiuose miestuose bilietus į spektaklius bus galima įsigyti kultūros centrų kasose arba mokyklose.
