Naujausia Low Air premjera gimė iš Low Air šokio mokyklos mokinių noro sukurti spektaklį ir kalbėti apie savo pasaulį ir kalbėti ne suaugusiojo, o jų kalba. Būtent dėl to spektaklyje paauglių gyvenimo patirtys yra pasakojamos jų pačių balsais, kūnais ir judesiais. Patirtys – intymios ir dažnu atveju „nepatogios“, keliančios klausimus, kur yra ribos tarp dviejų kartų pasaulių, kodėl jautrūs pasakojimai dažnai lieka nutylėti ar neišgirsti. Be tokių spektaklyje nagrinėjamų temų kaip santykis su savo kūnu ir kompleksais, seksualinis priekabiavimas, lyčių vaidmenys, kartų skirtumai, samprotaujama apie ryšį su tėvais ir kitais suaugusiais. Dėl to spektaklio auditorija – ne tik paaugliai, bet ir suaugę, kviečiami apmąstyti ribų ir galios ryšį tarpasmeniniuose santykiuose.
Individualios jaunuolių istorijos ir problematika spektaklyje pinasi į kolektyvinę patirtį, bent kiek viešai praveriančią jaunų žmonių pasaulėjautą. Paauglių psichikos sveikata – viena ir iš festivalio „Ryšiai“ temų – spektaklyje atskleidžiama nagrinėjant perėjimą iš „paauglystės“ į „suaugusiųjų“ pasaulį, iš auginamojo į savarankiškumo statusą.
„Būtent ryšys (ne santykiai, o ryšys) su tėvais tampa skaudžiausia ir jautriausia šio pasakojimo apie besibaigiančią vaikystę ir prasidedančią paauglystę nata. Kad ir kokie tėvai, jie – tie, kurių labiausiai reikia, kurių labiausiai trūksta, nesvarbu, kokie savarankiški jaustųsi bręstantieji“ – teigia Goda Dapšytė spektaklio recenzijoje žurnale 370, Nr. 106.
„Tikiu, kad skaudžios ar net ribinės patirtys susideda iš ankstesnių įvykių, kurie neatrodo tokie reikšmingai svarbūs, todėl dažnai būna nustumiami į šalį ir neiškalbėti. Vėliau mūsų minties ir kūno archyve tai primena apie save per mūsų fizinę arba psichologinę sveikatą. Dažnai pastebiu, kad didesnės suaugusių problemos mūsų visuomenėje užstoja mažesnes ,,ne tokias aktualias” jauno žmogaus problemas. Dažnai jaunasis šokėjas tyli, retas nedrąsiai prakalba apie ryšio su artimaisiais ar draugais stoką, kai bandau prakalbinti šokti atėjusį, bet liūdnai nusiteikusį, savimi nepasitikintį, nemotyvuotą jaunuolį. Man atrodo, kad labai svarbu ugdyti jauno žmogaus emocinį ir socialinį intelektą. Padėti jam atsiverti, atpažinti savo emocijas, drąsiau kalbėti apie jas ir giliau suprasti savo jausmus, gebėti juos kontroliuoti – tai prisideda prie geresnės fizinės ir psichinės sveikatos, jaunuolio pasitikėjimo savimi, kūrybiškumo, gebėjimo spręsti konfliktines situacijas. Ar ugdymas, paremtas tik žiniomis, daro mus laimingesnius? Menas, šokis gali išlaisvinti judėjimui, gali išlaisvinti pokalbiui, per meną galime ugdyti socialinį, emocinį intelektą ir kartu pažinti ir geriau pajausti save ir kitus“ – dalijasi spektaklio idėjos autorė, choreografė Airida Gudaitė.
„Manau, kad tarpusavio ryšys yra šio spektaklio varomoji jėga. Prisimenant dvejus metus trukusį kūrybinį spektaklio procesą, atrodo, jog tik nuolat būnant kartu, šokant ir kalbant, kitaip tariant vis stiprinant tarpusavio ryšį, galėjome jaustis drąsiai, būti atvirais ir pasitikėdami vieni kitais atsiverti, kalbėtis apie rūpimas, skaudžias (ir nebūtinai) patirtis, o vėliau apie jas pasakoti ir spektaklio žiūrovams. Man asmeniškai ryšys su artimais draugais ir šeima yra vienas svarbiausių, bet tuo pačiu ir daug pastangų ir iššūkių keliančių dalyku. Vis dažniau „pagaunu“ save, jog jaučiuosi nesuprasta, nors tikriausiai neduodu galimybės mane suprasti. Tuomet pagalvoju, jog norint išlaikyti artimą ryšį, betarpiškumą su vyresniais šeimos nariais, reikia labai gerai suprasti, jog vienas kito nesuprantame ne dėl to, jog nenorime, o dėl to, jog neįdedame pastangų tėvams paaiškinti ar parodyti dalykus, kurie kartais mums (paaugliams) atrodo tokie aiškūs ir suprantami. Tad ryšio kūrimas ir susideda į betarpiškumo siekimą, atvirumą bei pastangą pasakoti ir kalbėtis“ – dalijasi spektaklio atlikėja Greta Snitkutė.
Pirmasis Lietuvoje psichikos sveikatos menų festivalis „Ryšiai“ tiki ir skelbia, kad psichikos sveikata netelpa sveikatos apsaugos rėmuose. Pasitelkdamas įvairias meno formas ir išraiškas festivalis kviečia jungtis į diskusiją ir didinti supratimą bei raštingumą apie psichikos sveikatos būsenų įvairovę bei būdus padėti sau ir kitiems.
Šiais metais šokio spektaklį (ne)paaugliams me two / SAVOJ KRŪVOJ dar galite išvysti Tarptautiniame šokio festivalyje AURA spalio 3 d. Renginys nemokamas – tai dovana Kauno miestui. Reikalinga registracija. Daugiau informacijos: https://www.dancefestival.lt/aura31/
