Žinomo dramaturgo I. Vyrypajevo pjesė, pripažinta tarptautiniu mastu, savita teatro kalba gvildena jautriausius klausimus ir pretenduoja tapti teatro klasika.
„Būtyje nr. 2“ klasikinį teatro „būti ar nebūti“ veikiau keičia klausimas „tikėti ar netikėti?“. Tikėti ar netikėti, žiūrovui tenka apsispręsti nuo pat pradžių – I. Vyrypajevas teigia, jog pjesę parašė ne jis pats, o šizofrenija serganti moteris Antonina Velikanova, kuri ir yra pagrindinė spektaklio veikėja. Tikėti tuo ar ne, yra tik pirmasis klausimas, kurį greitai keičia kitas, gyvenimo tikėjimo klausimas „Ar yra kažkas daugiau?“.
Bandydama į jį atsakyti, moteris leidžiasi į netikėtą dialogą su Dievu, kurį vis tragikomiškai pertraukia pranašas Jonas. Visi pjesės personažai yra netipiniai – tiek Dievas, tiek ir pranašas Jonas, kurie primena žmones iš kasdienio pasaulio ir provokuoja žiūrovą kiekvieną minutę. Pasak vieno iš pjesės veikėjų, „jeigu tu tiki Dievu, tai nereiškia, kad ir Dievas tiki tavimi“, todėl atsakymų į amžinus klausimus teks ieškoti iš naujo.
„Pats I. Vyrypajevas yra minėjęs, jog teatras yra „čia ir dabar“, jis padeda žmogui drauge su kitais pažiūrėti į gyvenimą iš skirtingų pusių, vis kitu kampu, kažką pajusti ir suprasti kartu. Tai visiškai sutampa su mūsų teatro matymu. Teatras turėtų kalbėti dabartiniam žiūrovui suprantama kalba, kartais – ypač paprasta, kartais – ypač gilia ir jautria, kartais – iššaukiančia, net jei kalbame apie amžinus klausimus. Todėl „Būtis nr. 2” neatsitiktinai tapo mūsų pirmuoju šio sezono spektakliu“, – sako režisierius V. Bareikis.
I. Vyrypajevas teigia, jog meno tikslas – padėti žmogui pažinti save ir pasaulį, o į vidinius klausimus mes atsakome „ne tiesiog intelektualiai, o jausmingai“. Išankstinę spektaklio premjerą mačiusiųjų žiūrovų teigimu, „Būtis nr. 2” – spektaklis, kuris „tave įtraukia nuo pirmųjų sekundžių, įmeta į kovą tarp tavo paties logikos ir jausmų, ir galiausiai prasieina ir per protą, ir per širdį“.
