Spektaklis sukurtas pagal visame pasaulyje skaitytojų širdis užkariavusį amerikiečių autorės Kate DiCamillo romaną „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“. Jame žiūrovai susipažįsta su porcelianiniu triušiu Edvardu Tiuleinu, kurį labai myli jo šeimininkė Abilena. Tačiau Edvardas nemoka mylėti – jis galvoja tik apie save. Vieną dieną Edvardas iškrenta iš laivo ir atsiduria vandenyno dugne. Šis įvykis tampa lemtingos kelionės pradžia. Per ilgus klaidžiojimus Edvardas pakeičia sutiktų veikėjų gyvenimus, o kartu išmoksta mylėti ir ilgėtis. Edvardo kelionė jį nuveda ne tik toli nuo namų, bet ir toli nuo to, kuo jis kažkada buvo.
Nostalgiškas kūrėjų komandos žvilgsnis į XX a. pradžios estetiką
Režisierės Mildos Mičiulytės suburta kūrybinė komanda norėjo sukurti subtilų ir nebanalų pasakojimą apie kiekvieno žmogaus norą būti mylimam, bet ir apie būtinybę išmokti mylėti. Spektaklyje taip pat kalbama apie baimę prarasti, užjausti, skausmingas netektis. Dramaturgė Daiva Čepauskaitė pjesę adaptavo taip, kad trijų pagrindinių susitikimų istorijos atskleistų skirtingas meilės formas: tėvų, draugystės ir romantišką meilę.
Įspūdingą XX a. pradžia nukeliančią scenografiją ir kostiumus kūrė dailininkas Artūras Šimonis, o to laikmečio muzikos stilių primenančias dainas parašė Martynas Bialobžeskis, choreografiją – Carlo Bibiano, vaizdo projekcijas – Titas Jurjonas.
„Esu pastačiusi nemažai spektaklių lėlių teatruose, esu dirbusi ir dramos teatre. Bet pirmą kartą stačiau spektaklį, kur visa tai sujungiau“, – teigia režisierė M. Mičiulytė.
Spektaklyje pagrindinį triušio Edvardo vaidmenį atlieka Auksinio scenos kryžiaus laureatas Severinas Norgaila. Jam teko sudėtinga užduotis – vaidmenyje apjungti lėlių teatro ir dramos aktoriaus raiškos būdus. Režisierė pabrėžė, kad lėlių naudojimas leido vizualiai perteikti tai, ko kartais negali perteikti aktorius, o kartu skatino ieškoti įvairesnių vaidmens kūrimo galimybių. Lėlių panaudojimas, gyvai atliekos dainos ir šokiai yra ypatingai svarbi istorijos perteikimo ašis.
„Labai norėjosi išreikšti tokią mintį: kol nemyli, tol į tave žiūri kaip į šaltą lėlę, porcelianą. Kai triušis išmoksta mylėti, jis – lėlė – atsiskiria nuo aktoriaus: žmogiškumą įgauni, kai sugebi mylėti“ – paaiškina režisierė.
Spektaklis visai šeimai
„Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“ skirta ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Vizualiniai sprendimai, įsimintinos dainos ir šiuolaikinio šokio choreografija kuria dinamišką ritmą, kuris prikausto dėmesį ir neleidžia nė akimirkai atitrūkti nuo istorijos pasakojimo. Svarbiausia, kad spektaklio kūrėjai nevengė kalbėti ir skaudžiomis temomis. Praradimas, neviltis, pasiaukojimas, ilgesys – tai jausmai, kurie taip pat yra susiję su meile. Kūrėjai apie tai kalba subtiliai ir viltingai, tačiau nepataikaudami. Galbūt tai ir yra spektaklio raktas, leidžiantis patekti į įvairaus amžiaus žmonių širdis.
„Jeigu neketini mylėti ar būti mylimas, tuomet visa kelionė yra beprasmė“, – šiais žodžiais režisierė apibendrina spektaklį, kuris kviečia žiūrovus patirti nepaprastai efektingą ir gražią kelionę į meilę ir žmogiškumą.
Muzikinis spektaklis šeimai „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“ – sausio 5, vasario 9 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre.
